Levas Tolstojus (1828 - 1910) arba Grafas Levas Nikolajevičius Tolstojus, kilmingo kraujo turėjęs, vienas geriausių rašytojų pasaulyje iš Rusijos, parašęs tokius literatūrinius šedevrus kaip "Karas ir taika" bei "Ana Karenina". O visai neseniai, pasirodė jo paskutinis kūrinys, tapęs tarptautine sensacija: "Uždraustoji knyga. Dievo karalystė jumyse".
Pabandžius vienu žodžiu įvardinti šio kūrėjo kelią per gyvenimą, žinome tik tiek, kad tai tikrai nebūtų žodis Pastovumas. Levas nugyveno ganėtinai dviprasmišką gyvenimą. Karas šiam jaunuoliui buvo įdomiau nei mokslai, tad brolio įkalbėtas išvyko į Kaukazą stebėti karo veiksmų, o tapęs kariu kovėsi Dunojaus armijoje bei Sevastopolyje. Karo patyrimai padarė didelę įtaką rašytojo kūrybai, jis parašė daug apsakymų apie Sevastopolį, kuriuos su malonumu skaitė net Aleksandras II.
O štai ir dar viena rašytojo pusė: lėbautojas bei plevėsa. Mėgstantis išgerti, neatsispiriantis moterims, įsitraukiantis į azartinius žaidimus. Jis puikiai suprato, kad nederamai elgiasi, tad savo visus potyrius išliedavo savo dienoraštyje, kurį rašė visą gyvenimą. Ten, jis analizuodavo savo poelgius, peikdavo save ir bandė kovoti su savo silpnybėmis. Dėl smarkios bažnyčios kritikos (jis teigė, kad bažnyčia kaupia turtus bei suartėja su valstybe) Tolstojus atsiskyrė nuo jos, o bažnyčia savo ruožtu atskyrė nuo savęs Levą. Didžioji dalis jo publicistikos sulaukė cenzūros arba buvo visiškai uždrausta.
Viskas dar kartą apsiverčia Tolstojaus gyvenime kai jis nusprendžia atsisakyti savo viso turto bei išdalinti jį vargšams, o pats išsiruošia į kelionę traukiniu į niekur. Tačiau traukinyje sunkiai suserga plaučių uždegimu ir daugiau niekada nebegrįžta. Visas pasaulis iki šiol skaito šio autoriaus kūrybą, garsiai aptarinėja jo gyvenimą, kuria filmus bei stato spektaklius.
