Konkordija Antarova (1886-1959) – rašytoja, operos dainininkė ir pedagogė, abejingų nepaliekančio kūrinio „Du gyvenimai“ (1993 m.) bei knygos „Džiaugsmo mokslas“ (liet. 2015 m.) autorė.
Lengvo gyvenimo nepatyrusi Konkordija Antarova nuo mažumės kovojo už savo gyvenimą, bet niekuomet nepristigo tikėjimo ir optimizmo. Nuo keturiolikos metų likusi našlaite, autorė nepasidavė, susiėmusi pradėjo dirbti ir tuo pačiu baigė mokyklą. Tuomet jaunoji Konkordija buvo nusprendusi stoti į vienuolyną, kur giedodama bažnytiniame chore galėtų puoselėti savo įgimtą dovaną dainuoti. Likimas ją atvedė pas Joną iš Kronštato, kuris įtikino merginą, kad jai lemta savo talentu tarnauti pasauliui.
Konkordiją Antarovą palaikiusios mokyklos draugės surinko pinigų, kad ši galėtų išvažiuoti į Peterburgą studijuoti. Visą tą laiką autorė turėjo sunkiai dirbti, kad galėtų sau leisti mokytis, tad anuomet Konkordiją Antarovą nuolatos nuo alkio ir nuovargio kankindavo nuomaris, ji dažnai atsidurdavo ligoninėje. Taip rašytoja įgavo ir bronchinę astmą, persekiojusią ją visą likusį gyvenimą.
Kaip ten be būtų, studijuodama konservatorijoje Konkordija Antarova mokėsi pas žymųjį Konstantiną Stanislavskį, kuris neabejotinai padėjo jai tapti puikia operos dainininke. Baigusi mokslus Konkordija dirbo teatre, o atėjus karui – apsigyveno Maskvoje ir ėmėsi rašyti jau legenda tapusį teosofinį romaną.
