Fiodoras Dostojevskis (Фёдор Михайлович Достоевский, 1821-1881) – veikiausiai žymiausias Rusijos rašytojas, žurnalistas bei filosofas, kurio darbai sukrečiančiai įtaigiai tiria asmenybės psichologiją painioje politinėje, socialinėje ir dvasinėje 19-to amžiaus šalies atmosferoje. Jo istorijose neišvengiamai paliečiama žmogaus sąveika su absoliučia meile, atleidimu ir geradaryste gyvenimiškų sunkumų ir palaiminimų akivaizdoje.
Pirmąjį savo apsakymą „Vargo žmonės“ parašė 25-erių, tačiau didieji jo romanai „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866 m.), „Idiotas“ (1869 m.), „Demonai“ (1872 m.) bei „Broliai Karamazovai“ (1880 m.) buvo sukurti tik po paties Fiodoro Dostojevskio gyvenimo tėkmę sutrikdžiusio sukrėtimo.
1849-aisiais jis su keliais bendraminčiais buvo suimtas už opozicinių idėjų skleidimą ir nubaustas mirtimi. Lemiamu momentu sulaukus caro malonės, mirties bausmė buvo pakeista į katorgą, o ši – į privalomą karo tarnybą. Bausmės periodu diagnozuota epilepsija suteikė Fiodorui Dostojevskiui teisę sugrįžti į civilių gyvenimą.
Atgavęs laisvę autorius rašė straipsnius keliems paties ir jo brolio leidžiamiems žurnalams, keliavo po Vakarų Europą ir pasigavo priklausomybę azartiniams žaidimams, lėmusiems finansinį sunkmetį. Ir nors kurį laiką teko maldauti pinigų, galiausiai Fiodoras Dostojevskis tapo vienu iš labiausiai skaitomų ir itin vertinamų Rusijos rašytojų. Jo darbai įtakojo daugybę garsių kūrėjų, tokių kaip Anton Čechov, Ernst Hemingway, Friedrich Nietzsche ir Jean-Paul Sartre. Šiandien romanai, išversti į 170 kalbų, randa vietą įvairių kartų ir kultūrų bibliotekose.
