Astrid Anna Emilia Lindgren (1907-2002) – švedų vaikų ir jaunimo literatūros rašytoja bei scenaristė. Labiausiai atmenama kaip daugelio vaikystės dalimi tapusių istorijų „Pepė Ilgakojinė“ (1945 m.), „Padaužų kaimo vaikai“ (1946 m.), „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (1955 m.), „Ronja, plėšiko duktė“ (1981 m.) ir kt. autorė.
Baigusi mokyklą Astrid Lindgren įsidarbino vietiniame laikraštyje, o išsikėlusi į sostinę ėmė studijuoti stenografiją, kuri tapo labai naudinga jai sudarinėjant apsakymų juodraščius. Vėliau dirbo žurnaliste ir sekretore, kol galiausiai visą laiką ėmė skirti rašymui.
Autorę išgarsinęs pasakojimas apie Pepę Ilgakojinę buvo sukurtas netikėtai, kai serganti dukrelė paprašė Astrid Lindgren pasekti jai pasaką apie ką tik išgalvotą personažą. Puikiai pavykusią istoriją A. Lindgren sudėjo į knygelę, tačiau jos publikavimas leidėjų nesužavėjo. Atkakli švedė sudalyvavo šalies rašytojų konkurse, kur Pepės nuotykiai tapo išsyk įvertinti. Nuo tada tai yra viena mylimiausių visų laikų vaikų knygų.
Dėl nepamirštamų išgyvenimų ir sukeliamų įspūdžių, Fantastikos enciklopedija tituluoja Astrid Lindgren labiausiai nusipelniusia moderniajai vaikų fantastikos literatūrai. Įdomu, kad 1978-aisiais atrasta mažytė planeta buvo pavadinta Astrid vardu, o 1995-aisiais į kosmosą pakilo mikrosatelitas Astrid 1. Vėliau sekė visa eilė astronominių instrumentų, pavadintų Astrid Lindgren personažų vardais. Pati rašytoja juokavo, kad verčiau ją pačią vadinti Asteroide Lindgren.
Astrid Lindgren visuomet buvo labai visuomeniška. Ji viena pirmųjų šalyje pasisakė prieš fizinės bausmės naudojimą vaikų auklėjime, taip pat už gyvūnų teises ir net prieš atominės energijos vartojimą.
Astrid Lindgren darbai yra išversti į kone 90 kalbų ir leidžiami daugiau kaip 100 šalių. Lyg šiol yra parduota apie pusantro šimto milijonų jos knygų kopijų. Daugelis Astrid Lindgren knygų yra paremtos jos šeimos ir vaikystės prisiminimas bei gamtovaizdžiais.
.jpg "Mes Varnų saloje (1987)")
