Andrius Užkalnis – rašytojas ir publicistas, gimęs Kaune 1970 metais, augęs Vilniuje, dirbęs turistinės literatūros leidykloje, kūręs radijo laidas ir rašęs spaudai, nuo 1995 metų gyveno Didžiojoje Britanijoje, tuo pat metu daug keliavo po pasaulį, nuo Afrikos iki Japonijos ir Korėjos, dirbdamas BBC žiniasklaidos stebėjimo tarnyboje tarptautinių padalinių vadovu.
Grįžęs į Lietuvą 2011 metais, kūręs TV ir radijo laidas ir rašęs įvairiems leidiniams, nuo 2017 metų Andrius savo laiką dalina tarp Vilniaus ir Los Andželo, rašydamas knygas ir nuolatos pasirodantis Lietuvos žiniasklaidoje: portale DELFI ir visose laidose, į kur jį kviečia. Nuo 2016 metų leidžia ketvirtinį UŽKALNIO žurnalą. Jis yra gastronominės žurnalistikos ir maisto kritikoje Lietuvoje pradininkas, jau dešimtį metų rašantis Lietuvos ir užsienio restoranų apžvalgas, kurias pavadino „Laukinės Žąsys“, ir kvepalų apžvalgas iš savo nuolatos augančios kelių šimtų aromatų kolekcijos, sukauptos per pastaruosius du dešimtmečius.
Andrius ir jo draugė Fausta Marija Leščiauskaitė augina du šunis, iš prieglaudų pasiimtus Oregoną ir Arizoną.
Pradėjęs šalies profilio ir charakterio publicistikos žanru „Anglija: Apie tuos žmones ir jų šalį“ (2009), kuris tapo bestseleriu ir išpardavė pirmąjį tiražą dar iki prieškalėdinių pristatymo renginių, Andrius išleido dar 8 knygas: „Prijaukintoji Anglija“ (2010), „Kelionių istorijos“ (2010), „Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“ (2014), „Antroji evangelija pagal Užkalnį“ (2015), „Užkalnio kelionės“ (2016), romaną „Taip gyventi verta“ (2017), tekstų rinktinę „Minčių srautas“ (2018) ir ilgiausiai brandintą knygą „Trečioji Evangelija: Griūtis ir laisvė“ (2019), apie pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį ir tų laikų buitį ir papročius.