Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinio potencialo pusiausvyrą. Po 1990 metų kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Autorius Zenonas Kumetaitis, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, knygoje „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija" atskleisdamas įdomias ir nepublikuotas permainingų derybų detales, rašo nesenų laikų istoriją. Ją neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija.

Delimituota valstybės siena su Baltarusija, kurios niekada neturėjome, išsiderėta nemaža dalis Vištyčio ežero, kurio nuo Melno sutarties laikų turėjome tik įlankos ties gyvenviete dalį. Gilinantis į Lietuvos ir Lenkijos sienos susidarymo aplinkybes, jos ištakas pavyko aptikti Jaltos ir Potsdamo konferencijų dokumentuose, o Lietuvos sienos taškas piečiau Vištyčio ežero tapo išeities tašku „parceliuojant" Rytprūsių teritoriją.

Derybas dėl jūrinės akvatorijos delimitavimo komplikavo „nepalanki" Lietuvos kranto konfigūracija. Tai buvo iššūkis derybininkams. Nepaisant politikų spaudimo užbaigti derybas, komisija neabejojo, kad priešais Lietuvą yra Švedija, ir, nors Ženevos konvencijos metodai nenumatė tokios galimybės, siekė bendros jūros sienos su šia valstybe. Derybose pavyko susitarti vadovautis dar neįsigaliojusia Jūrų teisės konvencija, kurios nuostatos buvo liberalesnės. Kad dabar turime jūrinę sieną su Švedija, yra bene didžiausias Lietuvos derybininkų pasiekimas.

Knygos autorius – technikos mokslų daktaras, docentas, ambasadorius Zenonas Kumetaitis. Dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais eidamas valstybės sienų ir jų sankirtų delimitavimo ir demarkavimo komisijų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas.