Apie transcendenciją (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

„Apie transcendenciją“ – ketvirtoji autorinė knyga. Ją parašiau iš didžiulės pagarbos ir dėkingumo genialiems menininkams už jų transcendentinę kūrybą ir skiriu žmonėms, besidomintiems menu bei transcendencija.

Ilgus metus dirbdama žiniasklaidos kultūros srityje buvau iniciavusi, parengusi bei įgyvendinusi daugybę kultūros projektų, skirtų meno sklaidai visuomenėje. Esu bendravusi su įžymiais meno kūrėjais bei atlikėjais, stengdavausi atverti kūrybos perlus plačiajai visuomenei. Ir, atrodo, man tai pavykdavo, nes iš menininkų sulaukdavau daugybės dėkingumo žodžių už kūrybos gelmių supratimą ir tinkamą pateikimą, bei gerų atsiliepimų iš auditorijos, kuriai ir buvo skirti mano straipsniai bei TV laidos.

Prie gautos patirties apie transcendenciją mene prisidėjo beveik 50 metų trukę apmąstymai apie transcendentiškumą... matematikoje, kuri pelnytai vadinama filosofijos, meno ir muzikos sese. Visos mintys apie tai kartu su įžvalga apie transcendentinę Oilerio formulę sugulė į mano trečiąją 480 psl. autorinę knygą - romaną „Gyvybės medžio formulė“.

Knyga „Apie transcendenciją“ gimė po knygos „Gyvybės medžio formulė“ ir yra glaudžiai su ja susijusi. Tai tarsi naujas žvilgsnis į pasaulį pro... matematikos prizmę.

Šioje mažoje knygelėje daugiausia reikšmės skyriau būtent paminėtai Oilerio formulės įžvalgai, kuri tarsi atveria vartus transcendencijos link.

Bet tai tikrai nėra tie perlai, apie kuriuos kalbama Biblijoje, Evangelijoje pagal Matą: „Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų“ (Mt 7,6). Ne, čia – ne perlai. Tai tik pokalbis su skaitytoju, kad jis būtų paskatintas ir pats pradėtų ieškoti savo perlų – išminties lobių – mene, gamtoje, poezijoje, muzikoje... O jei nėra lemta juos atrasti, linkiu būti tolerantiškiems. Genialieji kūrėjai, turėdami Dievo dovanas ir dalindamiesi su visais, nebūtinai privalo būti visų suprasti. Bet mes, nors ir nesuprasdami, turime gerbti juos ir jų kūrybą, nelaukdami šimtmečių, kol ateis visuotinis ir tinkamas jų pripažinimo laikas.

Ilona Linkevičienė