Atsiliepimai
Aprašymas
Mūsų motinos – pirmieji mūsų namai, todėl nuolatos stengiamės pas jas grįžti. Prisiminti, ką reiškia turėti vietą, kuriai priklausai. Kurioje pritampi.
Studijų laikais amerikiečių prozininkė Michele Filgate pradėjo rašyti esė apie savo patėvį ir ankstyvajame amžiuje patirtą seksualinį priekabiavimą. Prireikė daug laiko suprasti, kad pasakojimo centre iš tiesų yra ne kas kita, kaip kintantis jos ryšys su mama. Po publikacijos ši esė sulaukė didžiulio dėmesio spaudoje ir socialinėse medijose, o reakcijų gausa paskatino M. Filgate sudaryti rinktinę „Apie ką nesikalbu su mama. 15 atvirų pasakojimų“, kurioje garsūs šiuolaikiniai rašytojai viešai prabyla apie savo mamas – rūpestingas ir šaltas, paprastas ir mįslingas, skaudinančias ir įskaudintas.
Rašytoja Cathi Hanauer prisėda pasišnekėti su mama, už kurią didžiąją gyvenimo dalį kalbėjo jos vyras. Melissa Febos pasitelkdama mitologiją analizuoja natūralų savo atsiskyrimą nuo mamos ir asmeninės laisvės troškimą. Nayomi Munaweera dalijasi drąsia išpažintimi apie pamažu ryškėjančią mamos psichikos ligą. André Aciman prisimena vaikystę su kurčia mama, kurios niekada nedomino žodžiai, o Julianna Baggott atskleidžia, ką reiškia augti su mama, kuri pasakoja per daug.
Iš viso skaitytojų laukia 15 įsimintinų, jautrių, vietomis šokiruojančių istorijų apie skirtingus motinystės atspalvius, žeidžiančius ir gydančius mamų žodžius bei tai, ką iš pirmųjų savo namų išsinešame į tolesnius santykius.
„Kiekviena esė – tai atskiras meno kūrinys, pasižymintis savomis personažų linijomis ir nušvitimais. M. Filgate nuveikė didžiulį darbą, surinkdama šiuos su meile ir užsidegimu parašytus tekstus.“ – Los Angeles Review of Books
„Tiesiog ryte prarysite šias puikiai parašytas ir tokias reikšmingas istorijas apie nuoširdumą, skausmą ir psichologinį atsparumą.“ – Elizabeth Gilbert, knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ autorė
EXTRA 60 % nuolaida
Kupono kodas: EXTRA
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Berta.
Pardavėjo reitingas: 100%
Mūsų motinos – pirmieji mūsų namai, todėl nuolatos stengiamės pas jas grįžti. Prisiminti, ką reiškia turėti vietą, kuriai priklausai. Kurioje pritampi.
Studijų laikais amerikiečių prozininkė Michele Filgate pradėjo rašyti esė apie savo patėvį ir ankstyvajame amžiuje patirtą seksualinį priekabiavimą. Prireikė daug laiko suprasti, kad pasakojimo centre iš tiesų yra ne kas kita, kaip kintantis jos ryšys su mama. Po publikacijos ši esė sulaukė didžiulio dėmesio spaudoje ir socialinėse medijose, o reakcijų gausa paskatino M. Filgate sudaryti rinktinę „Apie ką nesikalbu su mama. 15 atvirų pasakojimų“, kurioje garsūs šiuolaikiniai rašytojai viešai prabyla apie savo mamas – rūpestingas ir šaltas, paprastas ir mįslingas, skaudinančias ir įskaudintas.
Rašytoja Cathi Hanauer prisėda pasišnekėti su mama, už kurią didžiąją gyvenimo dalį kalbėjo jos vyras. Melissa Febos pasitelkdama mitologiją analizuoja natūralų savo atsiskyrimą nuo mamos ir asmeninės laisvės troškimą. Nayomi Munaweera dalijasi drąsia išpažintimi apie pamažu ryškėjančią mamos psichikos ligą. André Aciman prisimena vaikystę su kurčia mama, kurios niekada nedomino žodžiai, o Julianna Baggott atskleidžia, ką reiškia augti su mama, kuri pasakoja per daug.
Iš viso skaitytojų laukia 15 įsimintinų, jautrių, vietomis šokiruojančių istorijų apie skirtingus motinystės atspalvius, žeidžiančius ir gydančius mamų žodžius bei tai, ką iš pirmųjų savo namų išsinešame į tolesnius santykius.
„Kiekviena esė – tai atskiras meno kūrinys, pasižymintis savomis personažų linijomis ir nušvitimais. M. Filgate nuveikė didžiulį darbą, surinkdama šiuos su meile ir užsidegimu parašytus tekstus.“ – Los Angeles Review of Books
„Tiesiog ryte prarysite šias puikiai parašytas ir tokias reikšmingas istorijas apie nuoširdumą, skausmą ir psichologinį atsparumą.“ – Elizabeth Gilbert, knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ autorė
Atsiliepimai
Metų nusivylimas. Nepateisino lūkesčių, nes tikėjausi, kad bus kalbama apie sudėtingus paauglius ir kaip juos geriau suprasti, bet knyga visai ne apie tai. Ji tiesiog nuobodi ir net neaktuali.
Sunki knyga: aprašytais patirtais išgyvenimais sunki knyga. Jei įsijauti, tai skaityti nėra lengva. Kai kurios istorijos surezonuoja su asmenine patirtimi, kai kurios praeina pro šalį, kai kurios pakraupina... Jei turite asmeninių panašių problemų - skaityti nelengva. Nesvarbu kas būtumėte ar mama, ar dukra. Knygai reikia tvirtumo ir nusiteikimo. Specialistams tiktų skaityti, kaip atvejų analizes.
Kaip kad būna rinkiniuose, istorijos tiesiog negali būti vienodai geros. Tačiau balsai – labai skirtingi, visai kaip ir prieigos, kurias autoriai renkasi. Istorijos irgi nesupanašėja. Tuo ir įdomus autorių sąstatas – ne tik įspūdingas, bet ir prie kitų kūrinių vedantis – skaitant vis gūglinau man negirdėtus autorius, žymėjausi, traukiau į norimų perskaityti knygų sąrašą. Visgi, redaktorės akis, pastebinti talentus – žvitri. Simboliška, jog paskutinę esę rašo Brandon Taylor – tuomet tik studentas, dabar jau pripažintas autorius, shortlistintas Bookeriui. Gaila, kad lietuviškai iš visų 15 kol kas teturime vieną – Andre Aciman. Kas ieško įdomių, jautrių istorijų ir unikalių balsų – rekomenduoju.