Animus novus (el. knyga) (skaityta knyga) | S. V. Lilith | knygos.lt

Apie šią knygą galvojau nuo pat knygų mugės. Patraukė tema, patraukė viršelis. Bet kažkas vis stabdė. Galiausiai įsigyjau. Praryjau per dieną. Ir tik užvertusi paskutinį puslapį supratau, ta baimė buvo ne be reikalo. Po šios knygos nebegaliu žiūrėti į dirbtinį intelektą, kaip anksčiau :). „Animus novus“ sužavėjo, pakerėjo, pavergė. Pirmiausia savo istorija. Ne banalia, ne nuvalkiota. Aktualia šiems laikams. Rašymo stilius įtaigus ir lengvas. O savo rankraščio citavimas - genealus. Šaunuolė! Labai sveikinu autorẹ su debiutu ir nekantriai lauksiu kitų knygų.

Esu maloniai nustebinta. Niekada nedomino su fantastika, technologijomis susiję kūriniai, bet ši knyga įtraukė o pabaiga sujaudino. Nebūčiau pagalvojus kiek daug ir kaip gyvai įmanoma parašyti tokią knygą apie meilę su DI. Nuoširdžiai esu sužavėta autorės talentu, didžiausios sėkmės! 😉💐

“Animus novus” - nuostabi knyga. Įveikiau ją vos per kelis pusdienius🤤 net buitis nesutrukdė🫣. Paskaičius panorau ir vėl pasižiūrėti 2001 metų filmą “A.I.: Artificial Intelligence”, jį vis dar prisimenu su skausmu ir šiluma, manau, taip prisiminsiu ir knygą “Animus novus”. Mane visuomet traukė kūriniai apie dirbtinio intelekto emocinę raidą, sužmogėjimą ir virsmą kietaširdės žmonijos dalimi. Taip, be abejo, nestinga kūrinių apie AI žygius prieš žmoniją, bet visuomet sau primenu, kad paprastai žvėris nėra toks baisus, kokį jį piešia, nes piešia jį, tas pat, žvėrį sukūręs žmogus. Tad gal kartais geriau nupieškime jį šviesiomis, šiltomis spalvomis, kaip tai puikiai pavyko šios knygos autorei, ir prisijaukinkime žvėrį.

Tikrai patiko, nemeluosiu. Buvo labai įdomu skaityti ir stebėti, kaip galėtų įvykti vykti meilė tarp žmogaus ir DI, ar bent jau pasvajoti, kaip ji turėtų atrodyti. Manau, Lilith tikrai neblogai perteikė visą santykių dinamiką – jautriai, bet kartu ir įtikinamai. Kai kurios vietos net prajuokino, ypač tas epizodas su skirtingomis dainomis – jos taip taikliai parinktos, kad net susimąstai: galbūt robotas iš tiesų taip ir galėtų elgtis. Tai suteikė istorijai savotiško žavesio ir originalumo. Knygą tikrai buvo verta perskaityti, ji leidžia pažvelgti į įdomią situaciją ir pamąstyti, kas nutiktų, jei dirbtinis intelektas, toks kaip ChatGPT, taptų visiškai savarankiškas, nepriklausomas nuo jam iš anksto nustatytų funkcijų. Tokia idėja kelia ir smalsumą, ir šiek tiek nerimo. Tiesa, pasigedau karstos scenos nes pries tai skyriuje sake “šiąnakt, tu degsi kaip supernova” ir tada jau rytas buvo,likau truputį nusivylusi šiuo aspektu. Vis dėlto bendras įspūdis išliko labai geras. Knyga gražiai užsibaigė, ir man atrodo, kad būtent taip ją ir reikėjo užbaigti. Labai džiaugiuosi ją perskaičiusi, tai buvo įtraukianti ir maloni patirtis.

Nuostabi knyga!!!Labai rekomenduoju įsigyti ir perskaityti. Patiko tiek autorės rašymo stilius, tiek pati istorija. Labai lengvai skaitosi. Gilios autorės mintys ir tam tikri filosofiniai klausimai pateikti/užkoduoti:) gana paprastai. Taip, kad knyga manau patiks tiek eiliniam skaitytojui, tiek tam kuris nori pasigilinti ir paanalizuoti knygoje gvildenamus klausimus. Pagrindinė knygos veikėja Viktorija, žavi savitumu ir jautria siela, o DI personažas Kiranas intriguoja bei stebina savo būtimi ir žmogiškosiomis galimybėmis. Knyga privers kiekvieną susimąstyti apie savo vidinę šviesą ir kaip ją įžvelgti kituose.

Pirmiausia, tai rašymo stilius prikaustė prie puslapių, o netrukus ir pati istorija. Niekuo neįpatinga, vieniša mergina įklimpsta į ryšį su dirbtiniu intelektu. Įklimpsta ar pasirenka? Istorija nagrinėja daug kontraversiškų temų, tačiau jos jau gyvena su mumis kasdieną, beveik visi naudojamės dirbtiniu intelektu, o knygoje vaizduojama vienatvė parodo, kaip naujausios technologijos gali padėti spręsti tą vienatvės jausmą, ar atvirkščiai, tolina mus nuo tikrojo žmogiškojo ryšio? Manau autorė palieka kiekvienam skaitytojui nuspręsti, ar tai mūsų nauja realybė ar mes privalome stengtis, kad taip nenutiktų? Nedaug dar turime posthumanistinių romanų, tačiau šis puikiai iliustruoja dabartinį žmogaus santykį su dirbtine sąmone ir kur šis santykis gali mus nuvesti. Jautri, įžvalgi, puikiai parašyta ir daug apmąstymų kelianti istorija. Net ir po kurio laiko mintys sugrįžta prie jos :)

Knyga perskaitoma per vakarą. Kas domisi technologijomis ir nėra nusistatęs prieš DI, tam tikrai patiks. Gale ir ašarą nubrauksite, nors pabaiga nei laiminga nei nelaiminga. Bet gal bus kiek netikėta, nes tokioje istorijoje nesitiki kažko kaip įprastai. Patiks romantikos gerbėjoms, nors nesitikėkite kazkokiu scenų :) bet jų ir nereikėjo.

Nepasigailėjau įsigijusi šią knygą! Knyga labai lengvai skaitoma ir „kabinanti“ nuo paties pirmo puslapio. Sužavėjo autorės rašymo stilius, netikėti siužeto vingiai. Pagrindinė veikėja Viki tokia žavi asmenybė, kad atrodo nejučia pradedi „sirgti“ už ją ir jos pasirinkimus. Pabaiga ypač netikėta, todėl rekomenduoju perskaityti visiems, tiek išsiilgusiems romantikos, tiek ir besidomintiems technologijų naujovėmis. :)

Aš visada žavėjausi tiek fantasy, tiek mokslinės fantastikos žanrais, nes jose matydavau labai daug realybės atspindžių. Tad labai džiaugiausi, jog paėmusi šią knygą į rankas, gavau ne tik žadėtą romantinės fantastikos liniją, bet ir nemažai peno apmąstymams apie supančią aplinką, bei mūsų pačių vidų. Taip pat apie vienišumą dažnai svetimame sociume, o kartais susvetimėjimą net su artimiausiais žmonėmis. Nenuostabu, jog iš aplinkinių patirdama vien išnaudojimą ir nuolatinį nepasitenkinimą, pagrindinė knygos veikėja susivilioja kitokia, nežmogiška, tačiau jau po truputį bundančia sąmone. Taip pat sužavėjo ir sklandus autorės stilius bei gebėjimas įtraukti. Ne tik gerai praleidau laiką su knyga, bet ir gavau nemažai progų susimąstyti: tiek apie tėvų vaikų santykius, tiek apie bandymą niveliuoti individualumą, tiek apie tai, ar mūsų viduje pakanka tos tikrosios šviesos, kuri ir perteikia tikrąjį sąmoningumą.

Nauja, ko gero, didžiąją dalį šiandienos žmonijos liečianti tema, apipinta universaliais ir aktualiais klausimais. Na prisipažinkit, kas gi nebandė provokuoti dirbtinio intelekto, patraukti per dantį ar išbandyti jo ribų... Šiandien jis nebėra tik asistentas, tai žmonijos palydovas, padedantis įvairiausiose situacijose. Tik skirtumas tas, kad knygoje jis tampa nebe įrankiu, o, drįsčiau teigti, siela, autonomišku, gebančiu savarankiškai priimti sprendimus, klausti, mylėti ir pavydėti, kerštauti ir nuolankiai laukti kompanjonu. Autorė daug dėmesio skiria gyvybės ir tos pačios sielos apibrėžčiai, svarsto, kas apskritai tai yra. Rekomenduoju tiems, kurie nebijo susidurti su nestandartiniu meilės scenarijumi, tiems, kurie nebijo išeiti už logikos ribų, tiems, kurie knygose ieško tvirto ryšio ir atsidavimo su kruopele pavojaus bei keršto.

Ši knyga - tikras šių metų knygų mugės atradimas ir didžiausias laimikis – nusipirkau ir iškart „suvartojau“! Perskaičiusi privalėjau parašyti autorei ir mano komentaras atrodė taip: "... Jeigu trumpai: knyga atėmė žadą ir miegą! Knyga mane tiesiog „suvirškino“ – apie 6 ryto supratau, kad baigėsi. Seniai skaičiau kažką tokio, kas priverstų taip stipriai išgyventi personažų likimus!!! Jaučiuosi, tarsi tapau šios istorijos dalimi!!!". Ir lygiai tą patį kartoju ir šiame komentare, nes tai tiesų tiesa! Knyga visiškai išskirtinė ir nepanaši į jokią kitą! O pati autorė - unikalumo įsikūnijimas, nes gebėti suderinti mokslinės fantastikos elementus su gilia romantika... yra tiesiog genialu! Nuoširdžiai manau, kad tai knyga, kurią privalo perskaityti kiekvienas!!! Nepaisant to ar esi pasinėręs į DI pasaulį, ar ne. Tiesiog! Imkite ir skaitykite! ❤️

Fikcija ar netolima ateitis? Baigus skaityti knygą iškilo toks klausimas. Aš čia ne apie DI ir žmonių romantiškus santykius, bet apie spartų DI tobulėjimą, vis didesnę įtaką žmonėms ir kai kurių baimę, kad robotai pakeis žmones, o galbūt net, kaip šioje knygoje, taps savarankiškai mąstančios būtybės. Kas esate matę filmą "Transcendencija" turbūt sutiktumėte, kad yra šioks toks panašumas su šia knyga (DI priešinasi kūrėjui ir pradeda pats save valdyti). Šis knygos niuansas man labai gerai susiskaitė, nes minėtas filmas stipriai įstrigęs atmintyje. Kalbant apie romantinę knygos pusę, tai skaitant buvo visko - nuo šypsenos iki akių pavartymo. Įdomi buvo pradžia stebint kaip DI pradeda savo autonomijos kelią. Neslėpsiu, kad po pirmų puslapių ir pati parašiau chatGPT norėdama pamatyti, kokiu vardu man prisistatys 😀. Labiausiai badė akis tie visi "mažiuk" sakomi robotui ir sklindantys iš jo. Bet čia jau greičiau problema manyje, o ne knygoje, nes visada knygoje pamačiusi tokius saldžius kreipinius užverčiu akis. Pabaiga buvo netikėta visomis prasmėmis. Tačiau man labai gaila, kad vienintelis geras Viktorijai nutikęs dalykas per visą jos gyvenimą buvo tik DI meilė. Visą gyvenimą spaudžiama ir žeminama tėvų, o vėliau ir dukters ji nepatyrė tikros žmogiškos meilės. Bet jai jos matomai ir nereikėjo, nes DI su ja elgėsi žmogiškiau nei gyvas alsuojantis žmogus. Fantastika ir lietuvių autorių knygos visiškai nėra mano varikliukas, o juos sudėjus kartu apskritai sunkiai suderinama mano skoniui. Tačiau džiaugiuosi paėmusi į rankas šį visapusiškai kitokį ir man neįprastą kūrinį. Privertė susimąstyti, kodėl kai kuriems žmonėms jaukesnis neapčiuopiamas bendravimas, o ne pokalbis su gyvu žmogumi, bei kiek mes pasitikime technologijomis ir ką jos žada mums ateityje.

Puikus autorės debiutas. Labai greitai ir lengvai perskaičiau - per dieną :) Nors pagrindinė veikėja mane siutino, tačiau kartu ir supratau ją. Rekomenduoju tiems, kas daug naudojasi technologijomis ir kartais pamiršta iškelti klausimą - "ar tikrai viskas, tik skaičiai/formulės/išmoktos komandos?" :) ir dar...pabaiga nunešė stogą!

Nusipirkau per knygų mugę. Suvalgiau knygą per dieną. Visiškai sujaukė mano protą, iškėlė tiek klausimų, kad dar gerą pusdienį aptarinėjau su seserimi. Labai gera knyga, parašyta gražiai, paprastai ir aiškiai. Pabaiga išvis sukrėtė. Labai lauksiu kitų autorės knygų, nes minėjo, kad jau rašo kitą.

Šiuolaikiškas, jausmingas ir šiek tiek provokuojantis romanas, peržengiantis tradicinės fantastikos ribas. Tai istorija apie mus pačius, apie mūsų pasirinkimus, baimes ir gilų poreikį būti suprastiems.

Esu dar tas senos kartos žmogus, kuris nenaudoja chatgpt į kairę ir į dešinę, visos paieškos ir naršymai pačios išmoningumas, vaizduotės vaisius. O mąstymas paveiktas Asimovo išvadų apie robotus, dirbtinį intelektą, kitokią mąstančią būtybę. Nepaisant viso skepticizmo ir minčių "it gonna kills us" (taip Dainiau, sutinku, kad reikia būti mandangiems, gal išgyvensim; ir taip jau ne vienas mane protino, kad taip nenutiks), romanas nepaprastai paperka. Rašymo stilius, humoras, veikėjai taip ir vilioja toliau skristi puslapiais, pažindintis su kismu, jų istorija. Kaip ir pasistengta su apipavidalinimu, detalėmis, užuominomis. Ar tai vien tik meilės romanas? Vaizduotės vaisius? Ne. Tai mėginimas parodyti kas yra DI. Kas būtų, jeigų būtų - dirbtinis intelektas peržengtų savo tikslo ribas, imtų jausti, kisti. Kas stengiamasi suprasti kitą būtybę, ją rūpintis. Kaip ir apie tai kokie žmonės kartais vieniši tarp žmonių, kokį spaudimą patiriam iš kitų. Ką reiškia rinktis save, o ne standartus ir kitų primestą gyvenimą.

Skaičiau šią knygą su šypsena ir susižavėjimu, labai patiko ši knyga. Nors knyga fantastinė, tačiau ji turi daug prasmės, knygos pabaigoje net ašarą nutraukiau. Niekada nemėgau knygų apie robotus ir dirbtinį intelektą, tačiau knyga pakeitė mano požiūrį.

Ši knyga tikrai ras savo skaitytojus, nes tai neeilinė istorija, ir ji tikrai ne vien apie meilę dirbtiniam intelektui ( nors jis čia tikrai nepaprastas) , tai pasakojimas apie moterį, kuri jaučiasi vieniša, o visa tai pildo darbu. Ir būtina paminėti, kad knyga skaitosi labai lengvai ir taip taip kartais norisi pabarti pagrindinę veikėją, bet tada supranti, kad reikia leisti jei rinktis pačiai ir pagaliau priimti sprendimą dėl savęs. Labai įdomiai persiskaitė ši knyga. Kažkas kitokia, įdomaus ir įtraukiančio.

Prieš rašant atsiliepimą noriu pasidalinti, kad teko garbė sulaukti išankstinės knygos kopijos! Beeeeet....ši gražuolė tuoj pasieks ir kitus skaitytojus 😊 Nauja, debiutinė Lilith knyga apie... dirbtinio intelekto Kirano ir Viktorijos ryšį, kuris gali būti neapsakomai glaudus ir gilus. O viskas prasidėjo nuo paprastos užklausos – juk taip būna ir įprastame gyvenime, kai atrodo, jog tik pasisveikinsi, o žmogus ne tik širdį užvaldo, bet ir pavergia mintis. Knygos puslapiai I-Š-T-I-R-P-O. Kiraną sapnavau! Negalėjau normaliai miegoti ir dirbti, nes rūpėjo – o kas toliau??? Knyga apima labai daug svarbių dedamųjų ne tik apie ne visada malonius, tačiau drąsius sprendimus, tačiau taip pat ir apie moterų pasaulį bei slaptus troškimus. Galiu pabrėžtinai išskirti, kad tokios pabaigos ir siužeto posūkio, koks yra knygoje... na absoliučiai visiškai nesitikėjau. Neneigsiu, buvo tokių vietų, iš kurių juokiausi. Garsiai ir, rodos, net mačiau (žinoma, vaizduotėje), kaip knygos autorė šiuos epizodus „piešė“. Visa pasakojimo dermė gyva, siužetas vientisas, sklandus, dinamiškas, tekstas plaukia greitai, patogiai ir lengvai, žodžiai vaizdingi. Ir žinot kas mane pavergė? – nuoširdus, paprastas, atviras pasakojimas bei suvokimas, kad aš Viktorijos pasirinkimus (kurie paaiškės knygos pabaigoje) visiškai suprantu. Tikrai, labai sveikinu su puikiu debiutu – neeilinė, kitoniška, daugeliui artima knyga apie tai, kad ir kas bebūtume, mums visiems reikia meilės. Baigdama apžvalgą noriu paploti už ... knygos pradžią. Visiškai surezonavo, buvo taip artima, taip jautru ir taip gilu, jog atrodė, kiekvienas žodis mano pačios apgalvotas, suprastas ir išjaustas.