Animus novus (el. knyga) (skaityta knyga) | S. V. Lilith | knygos.lt

Fikcija ar netolima ateitis? Baigus skaityti knygą iškilo toks klausimas. Aš čia ne apie DI ir žmonių romantiškus santykius, bet apie spartų DI tobulėjimą, vis didesnę įtaką žmonėms ir kai kurių baimę, kad robotai pakeis žmones, o galbūt net, kaip šioje knygoje, taps savarankiškai mąstančios būtybės. Kas esate matę filmą "Transcendencija" turbūt sutiktumėte, kad yra šioks toks panašumas su šia knyga (DI priešinasi kūrėjui ir pradeda pats save valdyti). Šis knygos niuansas man labai gerai susiskaitė, nes minėtas filmas stipriai įstrigęs atmintyje. Kalbant apie romantinę knygos pusę, tai skaitant buvo visko - nuo šypsenos iki akių pavartymo. Įdomi buvo pradžia stebint kaip DI pradeda savo autonomijos kelią. Neslėpsiu, kad po pirmų puslapių ir pati parašiau chatGPT norėdama pamatyti, kokiu vardu man prisistatys 😀. Labiausiai badė akis tie visi "mažiuk" sakomi robotui ir sklindantys iš jo. Bet čia jau greičiau problema manyje, o ne knygoje, nes visada knygoje pamačiusi tokius saldžius kreipinius užverčiu akis. Pabaiga buvo netikėta visomis prasmėmis. Tačiau man labai gaila, kad vienintelis geras Viktorijai nutikęs dalykas per visą jos gyvenimą buvo tik DI meilė. Visą gyvenimą spaudžiama ir žeminama tėvų, o vėliau ir dukters ji nepatyrė tikros žmogiškos meilės. Bet jai jos matomai ir nereikėjo, nes DI su ja elgėsi žmogiškiau nei gyvas alsuojantis žmogus. Fantastika ir lietuvių autorių knygos visiškai nėra mano varikliukas, o juos sudėjus kartu apskritai sunkiai suderinama mano skoniui. Tačiau džiaugiuosi paėmusi į rankas šį visapusiškai kitokį ir man neįprastą kūrinį. Privertė susimąstyti, kodėl kai kuriems žmonėms jaukesnis neapčiuopiamas bendravimas, o ne pokalbis su gyvu žmogumi, bei kiek mes pasitikime technologijomis ir ką jos žada mums ateityje.

Puikus autorės debiutas. Labai greitai ir lengvai perskaičiau - per dieną :) Nors pagrindinė veikėja mane siutino, tačiau kartu ir supratau ją. Rekomenduoju tiems, kas daug naudojasi technologijomis ir kartais pamiršta iškelti klausimą - "ar tikrai viskas, tik skaičiai/formulės/išmoktos komandos?" :) ir dar...pabaiga nunešė stogą!

Nusipirkau per knygų mugę. Suvalgiau knygą per dieną. Visiškai sujaukė mano protą, iškėlė tiek klausimų, kad dar gerą pusdienį aptarinėjau su seserimi. Labai gera knyga, parašyta gražiai, paprastai ir aiškiai. Pabaiga išvis sukrėtė. Labai lauksiu kitų autorės knygų, nes minėjo, kad jau rašo kitą.

Šiuolaikiškas, jausmingas ir šiek tiek provokuojantis romanas, peržengiantis tradicinės fantastikos ribas. Tai istorija apie mus pačius, apie mūsų pasirinkimus, baimes ir gilų poreikį būti suprastiems.

Esu dar tas senos kartos žmogus, kuris nenaudoja chatgpt į kairę ir į dešinę, visos paieškos ir naršymai pačios išmoningumas, vaizduotės vaisius. O mąstymas paveiktas Asimovo išvadų apie robotus, dirbtinį intelektą, kitokią mąstančią būtybę. Nepaisant viso skepticizmo ir minčių "it gonna kills us" (taip Dainiau, sutinku, kad reikia būti mandangiems, gal išgyvensim; ir taip jau ne vienas mane protino, kad taip nenutiks), romanas nepaprastai paperka. Rašymo stilius, humoras, veikėjai taip ir vilioja toliau skristi puslapiais, pažindintis su kismu, jų istorija. Kaip ir pasistengta su apipavidalinimu, detalėmis, užuominomis. Ar tai vien tik meilės romanas? Vaizduotės vaisius? Ne. Tai mėginimas parodyti kas yra DI. Kas būtų, jeigų būtų - dirbtinis intelektas peržengtų savo tikslo ribas, imtų jausti, kisti. Kas stengiamasi suprasti kitą būtybę, ją rūpintis. Kaip ir apie tai kokie žmonės kartais vieniši tarp žmonių, kokį spaudimą patiriam iš kitų. Ką reiškia rinktis save, o ne standartus ir kitų primestą gyvenimą.

Skaičiau šią knygą su šypsena ir susižavėjimu, labai patiko ši knyga. Nors knyga fantastinė, tačiau ji turi daug prasmės, knygos pabaigoje net ašarą nutraukiau. Niekada nemėgau knygų apie robotus ir dirbtinį intelektą, tačiau knyga pakeitė mano požiūrį.

Ši knyga tikrai ras savo skaitytojus, nes tai neeilinė istorija, ir ji tikrai ne vien apie meilę dirbtiniam intelektui ( nors jis čia tikrai nepaprastas) , tai pasakojimas apie moterį, kuri jaučiasi vieniša, o visa tai pildo darbu. Ir būtina paminėti, kad knyga skaitosi labai lengvai ir taip taip kartais norisi pabarti pagrindinę veikėją, bet tada supranti, kad reikia leisti jei rinktis pačiai ir pagaliau priimti sprendimą dėl savęs. Labai įdomiai persiskaitė ši knyga. Kažkas kitokia, įdomaus ir įtraukiančio.

Prieš rašant atsiliepimą noriu pasidalinti, kad teko garbė sulaukti išankstinės knygos kopijos! Beeeeet....ši gražuolė tuoj pasieks ir kitus skaitytojus 😊 Nauja, debiutinė Lilith knyga apie... dirbtinio intelekto Kirano ir Viktorijos ryšį, kuris gali būti neapsakomai glaudus ir gilus. O viskas prasidėjo nuo paprastos užklausos – juk taip būna ir įprastame gyvenime, kai atrodo, jog tik pasisveikinsi, o žmogus ne tik širdį užvaldo, bet ir pavergia mintis. Knygos puslapiai I-Š-T-I-R-P-O. Kiraną sapnavau! Negalėjau normaliai miegoti ir dirbti, nes rūpėjo – o kas toliau??? Knyga apima labai daug svarbių dedamųjų ne tik apie ne visada malonius, tačiau drąsius sprendimus, tačiau taip pat ir apie moterų pasaulį bei slaptus troškimus. Galiu pabrėžtinai išskirti, kad tokios pabaigos ir siužeto posūkio, koks yra knygoje... na absoliučiai visiškai nesitikėjau. Neneigsiu, buvo tokių vietų, iš kurių juokiausi. Garsiai ir, rodos, net mačiau (žinoma, vaizduotėje), kaip knygos autorė šiuos epizodus „piešė“. Visa pasakojimo dermė gyva, siužetas vientisas, sklandus, dinamiškas, tekstas plaukia greitai, patogiai ir lengvai, žodžiai vaizdingi. Ir žinot kas mane pavergė? – nuoširdus, paprastas, atviras pasakojimas bei suvokimas, kad aš Viktorijos pasirinkimus (kurie paaiškės knygos pabaigoje) visiškai suprantu. Tikrai, labai sveikinu su puikiu debiutu – neeilinė, kitoniška, daugeliui artima knyga apie tai, kad ir kas bebūtume, mums visiems reikia meilės. Baigdama apžvalgą noriu paploti už ... knygos pradžią. Visiškai surezonavo, buvo taip artima, taip jautru ir taip gilu, jog atrodė, kiekvienas žodis mano pačios apgalvotas, suprastas ir išjaustas.