Anė vis dar negalėjo ištarti nė žodžio. Bet ji pakėlė savo akis, kuriose švietė
nesuskaičiuojamos gausybės kada nors gyvenusių žmonių meilės šviesa, ir valandėlę žvelgė Gilbertui į akis. Kitokio atsakymo jam nebereikėjo.
Jiedu užsibuvo senajame sode iki vėlumos, kol viską apgaubė malonios, tik Rojuje
turbūt pasitaikančios sutemos. Reikėjo tiek daug visko aptarti ir prisiminti – kas kažkada buvo pasakyta, padaryta, išgirsta, pagalvota, jausta ir nesuprasta.
Atsiliepimai
-
-
Benita
-
2024-12-15
-
-
Skaitove
-
2024-06-13
Rodyti daugiauNuostabi, nuosabi knyga.
Nuostabi knyga