Atsiliepimai
Aprašymas
Pasislėpęs pakrikos Teisybės ministerijos Registrų skyriuje Vinstonas Smitas sumaniai perrašinėja praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikius. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, reikalaujančiam absoliutaus paklusnumo ir kontroliuojančiam žmogų viską reginčiais monitoriais bei budria Didžiojo Brolio akimi.
Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolege Džulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas — taika, o tikroji laisvės kaina — išdavystė.
Erikas Artūras Bleras (Džordžas Orvelas) gimė 1903 m. Indijoje, kur jo tėvas dirbo valstybės tarnyboje. 1907 m. šeima persikėlė į Angliją, ir 1917 m. Orvelas pradėjo mokytis Itone, kur reguliariai talkino įvairiems koledžo žurnalams. Nuo 1922-ųjų iki 1927-ųjų metų jis tarnavo Indijos imperinėje policijoje Birmoje, ir ši patirtis įkvėpė jį prašyti pirmąjį savo romaną „Birmos dienos" (1934). Vėliau ėjo keleri nepritekliaus metai. Dvejus metus jis gyveno Paryžiuje, paskui grįžo į Angliją, kur sėkmingai dirbo repetitoriumi, mokytoju ir knygyno pardavėju; tuo pat metu Orvelas rašė recenzijas ir straipsnius į daugybę periodinių leidinių. 1933 m. išleistas romanas „Šuniškas gyvenimas Paryžiuje ir Londone" (Down and Out in Paris and London). 1936 metais Viktoras Golanzas įgaliojo jį aplankyti Lankašyro bei Jorkšyro rajonus, kur viešpatavo masinis nedarbas, ir dėl čia pamatyto skurdo gimė išraiškinga apybraiža „Kelias į Vigano prieplauką" (The Road to Wigan Pie, 1957). 1936-ųjų metų pabaigoje Orvelas išvyko į Ispaniją kovoti už respublikonus, ir ten buvo sužeistas. Romanas „Pagarba Katalonijai" (Homage to Catalonia) — tai pasakojimas apie pilietinį karą. 1938-aisiais ji gydėsi sanatorijoje ir nuo to laiko taip visiškai ir nepasveiko. Šešis mėnesius Orvelas praleido Maroke ir ten parašė apybraižą „Įkvėpti"(Coming Up for Air). Per Antrąjį pasaulinį karą jis tarnavo Namų sargyboje (Home Guard) ir 1941-1943 m. dirbo BBC korespondentu Tolimųjų Rytų reikalams. Būdamas literatūriniu Tribune redaktoriumi jis sukūrė nuolatinę rubriką, kur buvo spausdinami politiniai ir literatūriniai komentarai, dar rašė straipsnius savaitraščiui Observer, o vėliau laikraščiui Manchester Evening News. Jo unikali politinė alegorija „Gyvulių ūkis" (Animal Farm) buvo išleista 1945 m., ir šis romanas drauge su „1984-ieji" (Nineteen Eighty-Four, 1949) atnešė jam pasaulinę šlovę.
Džordžas Orvelas mirė 1950-ųjų sausį Londone. Likus kelioms dienoms iki mirties Desmondas Makartis (Desmond MacCarthy) atsiuntė jam sveikinimo žinutę, kurioje rašė: „Jūs palikote neišdildomą žymę anglų literatūroje... esate vienas iš kelių nemirtingų savo kartos rašytojų".
Atsiliepimai:
Dvidešimtojo amžiaus knyga... pribloškia mus savo aktualumu.
Ben Pimlott, Independent
Vienas įtakingiausių dvidešimto amžiaus anglų rašytojų.
Robert McCrum, Observer
Pranašas, mąstęs neįtikėtinai ir kalbėjęs apie tai, apie ką nekalbama, net kai jo žodžiai ir žeidė visuotinai nusistovėjusią nuomonę.
Peter Grosvenor, Daily Express
Jis viską permatė kiaurai, nes mokėjo žvelgti kiaurai save patį. Daugelis rašytojų ir žurnalistų mėgino imituoti jo ypatingą aiškų rašymo būdą be egoistiškų pamokymų.
Peter Ackroyd, The Times
Tyra Orvelo akis dažnai buvo pribloškiančiai įžvalgi... Šis žmogus nesistebėdamas žvelgė į pasaulį ir užrašė tiksliai tai, ką matė.
John Mortimer, Evening Standart
Neprilygstamai sąmojinga ir nauja... Ryškiausias ir įtikinamiausias to amžiaus anglų prozos stilius.
John Carey, Sunday Times
Jo šedevras – puikiausias britų pokario romanas.
Time Out
Didžiulė jo amžiaus moralės jėga... Neįmanoma nesidžiaugti jo literatūriniais ir politiniais kūriniais – ir negalima nesipiktinti tuo, prieš ką jis buvo nusistatęs... Mieliausias iš rašytojų, jo knygos skaitytojus ilgam padaro jo gerbėjais.
Geoffrey Wheatcroft, Spectator
Puikiausias to amžiaus anglų eseistas... Jis buvo įsitikinęs, kad privalo kalbėti tiesą, kai daugelis jo amžininkų manė, jog istorija paremta melu... Jo kūrinys išliko toks pat ryškus ir stiprus kaip ir tada, kai buvo parašytas.
Paul Gray, Time
EXTRA 34 %nuolaida
Kupono kodas: GRUODIS
Akcija baigiasi už 4d.11:48:03
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Kiti šios knygos leidimai:
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Samanta1.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Amara.
Pasislėpęs pakrikos Teisybės ministerijos Registrų skyriuje Vinstonas Smitas sumaniai perrašinėja praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikius. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, reikalaujančiam absoliutaus paklusnumo ir kontroliuojančiam žmogų viską reginčiais monitoriais bei budria Didžiojo Brolio akimi.
Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolege Džulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas — taika, o tikroji laisvės kaina — išdavystė.
Erikas Artūras Bleras (Džordžas Orvelas) gimė 1903 m. Indijoje, kur jo tėvas dirbo valstybės tarnyboje. 1907 m. šeima persikėlė į Angliją, ir 1917 m. Orvelas pradėjo mokytis Itone, kur reguliariai talkino įvairiems koledžo žurnalams. Nuo 1922-ųjų iki 1927-ųjų metų jis tarnavo Indijos imperinėje policijoje Birmoje, ir ši patirtis įkvėpė jį prašyti pirmąjį savo romaną „Birmos dienos" (1934). Vėliau ėjo keleri nepritekliaus metai. Dvejus metus jis gyveno Paryžiuje, paskui grįžo į Angliją, kur sėkmingai dirbo repetitoriumi, mokytoju ir knygyno pardavėju; tuo pat metu Orvelas rašė recenzijas ir straipsnius į daugybę periodinių leidinių. 1933 m. išleistas romanas „Šuniškas gyvenimas Paryžiuje ir Londone" (Down and Out in Paris and London). 1936 metais Viktoras Golanzas įgaliojo jį aplankyti Lankašyro bei Jorkšyro rajonus, kur viešpatavo masinis nedarbas, ir dėl čia pamatyto skurdo gimė išraiškinga apybraiža „Kelias į Vigano prieplauką" (The Road to Wigan Pie, 1957). 1936-ųjų metų pabaigoje Orvelas išvyko į Ispaniją kovoti už respublikonus, ir ten buvo sužeistas. Romanas „Pagarba Katalonijai" (Homage to Catalonia) — tai pasakojimas apie pilietinį karą. 1938-aisiais ji gydėsi sanatorijoje ir nuo to laiko taip visiškai ir nepasveiko. Šešis mėnesius Orvelas praleido Maroke ir ten parašė apybraižą „Įkvėpti"(Coming Up for Air). Per Antrąjį pasaulinį karą jis tarnavo Namų sargyboje (Home Guard) ir 1941-1943 m. dirbo BBC korespondentu Tolimųjų Rytų reikalams. Būdamas literatūriniu Tribune redaktoriumi jis sukūrė nuolatinę rubriką, kur buvo spausdinami politiniai ir literatūriniai komentarai, dar rašė straipsnius savaitraščiui Observer, o vėliau laikraščiui Manchester Evening News. Jo unikali politinė alegorija „Gyvulių ūkis" (Animal Farm) buvo išleista 1945 m., ir šis romanas drauge su „1984-ieji" (Nineteen Eighty-Four, 1949) atnešė jam pasaulinę šlovę.
Džordžas Orvelas mirė 1950-ųjų sausį Londone. Likus kelioms dienoms iki mirties Desmondas Makartis (Desmond MacCarthy) atsiuntė jam sveikinimo žinutę, kurioje rašė: „Jūs palikote neišdildomą žymę anglų literatūroje... esate vienas iš kelių nemirtingų savo kartos rašytojų".
Atsiliepimai:
Dvidešimtojo amžiaus knyga... pribloškia mus savo aktualumu.
Ben Pimlott, Independent
Vienas įtakingiausių dvidešimto amžiaus anglų rašytojų.
Robert McCrum, Observer
Pranašas, mąstęs neįtikėtinai ir kalbėjęs apie tai, apie ką nekalbama, net kai jo žodžiai ir žeidė visuotinai nusistovėjusią nuomonę.
Peter Grosvenor, Daily Express
Jis viską permatė kiaurai, nes mokėjo žvelgti kiaurai save patį. Daugelis rašytojų ir žurnalistų mėgino imituoti jo ypatingą aiškų rašymo būdą be egoistiškų pamokymų.
Peter Ackroyd, The Times
Tyra Orvelo akis dažnai buvo pribloškiančiai įžvalgi... Šis žmogus nesistebėdamas žvelgė į pasaulį ir užrašė tiksliai tai, ką matė.
John Mortimer, Evening Standart
Neprilygstamai sąmojinga ir nauja... Ryškiausias ir įtikinamiausias to amžiaus anglų prozos stilius.
John Carey, Sunday Times
Jo šedevras – puikiausias britų pokario romanas.
Time Out
Didžiulė jo amžiaus moralės jėga... Neįmanoma nesidžiaugti jo literatūriniais ir politiniais kūriniais – ir negalima nesipiktinti tuo, prieš ką jis buvo nusistatęs... Mieliausias iš rašytojų, jo knygos skaitytojus ilgam padaro jo gerbėjais.
Geoffrey Wheatcroft, Spectator
Puikiausias to amžiaus anglų eseistas... Jis buvo įsitikinęs, kad privalo kalbėti tiesą, kai daugelis jo amžininkų manė, jog istorija paremta melu... Jo kūrinys išliko toks pat ryškus ir stiprus kaip ir tada, kai buvo parašytas.
Paul Gray, Time
Atsiliepimai
.
Gera knyga, verta perskatyti. Yra apie ką pamąstyti
Viena iš geriausių skaitytų knygų. Labai aktuali nūdienos kontekste. Rekomenduoju
Butiniausia perskaityti knyga siu laiku aktualijose. 2030uju ateities pedsakas, realybe jau dabar virsija Orwelo spejimus.
Prieš pradedant skaityti šią knygą, apie ją buvau girdėjęs daug rekomendacijų ir įvairiausių teigiamų atsiliepimų. Manau, knyga tikrai verta viso nusipelnyto populiarumo. Gana ironiška, kad galima įžvelgti panašumų tarp utopinio vaizduojamo pasaulio ir šiandieninių "viduramžiuose" įstrigusių valstybių.
Knygoje parodoma, jog pasaulis nėra toks, kokį įsivaizduojame. Melas, šmeižtas, apgaulė, naikinimas - vienas iš jo sudedamųjų dalių. Kad ir kaip stengtumėmes jas išrauti su šaknimis, menkos, nereikšmingos jų dalelės lieka pasislėpusios giliai tamsoje ir laukia, kol sustiprės, bei taps nenugalimomis. Laimė, laisvė, meilė - tai uždrausta. Tai didžiausi Partijos priešai. Viskas, kas žmogiška, privalo būti išnaikinta. Niekas, be ištikimybės Didžiajam Broliui, negali egzistuoti... Kūrinys giliai atskleidžia, kad branginti reikia tai, kas daug kam gali atrodyti menka ar bereikšmiška, nes šie dalykai yra netenkami labai greitai.
Super
Čia ne "Gyvulių ūkis" ir skaitosi ganėtinai sunkiai, bet labai įdomu.
Skaitai ir nezinai ar skaitai praeities ar ateities istorija. Tikrai butina perskaityti!
Labai gera knyga!
Mokykloje privalomos literatūros neskaičiau, nors skaityti ir mėgau, tačiau tik ne iš to sąrašo. Tad nesigėdysiu, bet prisipažinsiu, jog šią knygą ir šį autorių tikrai pražiopsojau. Ir tik pradėjus skaityti supratau, kokia tai sena knyga (slepiuosi po lapais). Politika nesidomiu ir neįdomi man ji, tai ir ši knyga sunkiai skaitėsi tikrai. Tačiau ji gera, turi didelią paslėptą mintį, kad visais laikais valdžia norėjo mums įskiepyti, kad žmonės matytų ir galvotų tik taip, kaip naudinga Valdžiai. Manau, kad retsykiais tai vyksta ligi šiol. Bet neišsiplėsiu ir į diskusijas šiuo klausimu nenoriu veltis. O noriu nenoriu, skaitydama vis prisimindavau istorijos pamokas ir ką mane mokė, tai vis po kiekvieno skyriaus, turėdavau sau priminti, kad veiksmas vyksta Londone, o ne kokioje Rusijoje. Apibendrinus, tai yra klasika, kurią turėtų perskaityti kiekvienas.
Toks vaizdas, kad čia kaip vadovėlis, pagal kurį tuoj taip ir gyvensim. Perskaityti būtina.
Patiko
Puiki knyga, labai aktuali ir šiandien.