Atsiliepimai
Aprašymas
„Už jos lieka didžiulė paslaptis“, - šiais teatro korifėjaus Eimunto Nekrošiaus žodžiais baigiasi žurnalistės Birutės Vyšniauskaitės ir televizijos režisieriaus Valdo Babaliausko sukurtas dokumentinis filmas „Savi keliai“ apie iškilią teatro ir kino aktorę Eugeniją Pleškytę. Kartu su pačiais žinomiausiais buvusios sovietinės erdvės ir mūsų šalies aktoriais ji filmavosi tokiose juostose kaip S. Samsonovo „Grynai angliška žmogžudystė“, V. Derbeniovo „Moteris baltais drabužiais“, M. Giedrio „Herkus Mantas“, A. Puipos „Velnio sėkla“ ir kt. Lietuvos teatro ir kino meistrai J. Budraitis, R. Adomaitis, D. Banionis, A. Šurna K. Smoriginas laikė didžiuliu įvertinimu, jei jiems būdavo pasiūloma dirbti su E. Pleškyte.
Teatro aktorės kelią E. Pleškytė pradėjo 1961-aisiais Kauno dramos teatre, vėliau kelerius metus vaidino Akademiniame dramos teatre Vilniuje. O nuo 1967-ųjų dvidešimt šešerius metus jos talentas žavėjo Jaunimo teatro žiūrovus. Klasika tapo E. Pleškytės vaidmenys spektakliuose „Atsigręžk rūstybėje“, „Trešnių skonis“, „Trys seserys“, „Žuvėdra“, „Čia gyvena žmonės“ ir daugelyje kitų.
Mintis įamžinti sudėtingo likimo ir išskirtinio talento aktorės kelią B. Vyšniauskaitei kilo 2009 m. imant interviu apie Joną Pleškį, E. Pleškytės brolį, 1961 m. pasitraukusį į Vakarus. Taip buvo sukurtas filmas, o vėliau atsirado idėja rašyti knygą, nes, anot autorės, „dar daug paslapčių liko už kadro“. Į knygą sudėti pačios E. Pleškytės prisiminimai, dienoraščio fragmentai, jos šeimos narių, kartu su ja dirbusių aktorių A. Šurnos, K. Smorigino, V. Petkevičiaus, R. Adomaičio, J. Budraičio, režisierių A. Puipos, G. Lukšo, R. Tumino, E. Nekrošiaus, teatrologės I. Aleksaitės, kino kritikių G. Arlickaitės ir I. Keidošiūtės, kitų E. Pleškytės bičiulių ir amžininkų liudijimai. Knyga gausiai iliustruota E. Pleškytės asmeninio archyvo bei Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotraukomis.
Niekada nesitikėjau, kad man teks rašyti apie tokią nepaprastą, tokią paslaptingą ir sykiu tokią žemišką asmenybę kaip Eugenija Pleškytė, nes nemaniau, kad žurnalistės darbas suteiks progą su ja bendrauti kelerius paskutinius jos gyvenimo metus. Ir pamilti, kaip plačios širdies ir išmintingą žmogų. Tai – ir išbandymas, ir vienas didžiausių mano gyvenimo netikėtumų.
Birutė Vyšniauskaitė
„Už jos lieka didžiulė paslaptis“, - šiais teatro korifėjaus Eimunto Nekrošiaus žodžiais baigiasi žurnalistės Birutės Vyšniauskaitės ir televizijos režisieriaus Valdo Babaliausko sukurtas dokumentinis filmas „Savi keliai“ apie iškilią teatro ir kino aktorę Eugeniją Pleškytę. Kartu su pačiais žinomiausiais buvusios sovietinės erdvės ir mūsų šalies aktoriais ji filmavosi tokiose juostose kaip S. Samsonovo „Grynai angliška žmogžudystė“, V. Derbeniovo „Moteris baltais drabužiais“, M. Giedrio „Herkus Mantas“, A. Puipos „Velnio sėkla“ ir kt. Lietuvos teatro ir kino meistrai J. Budraitis, R. Adomaitis, D. Banionis, A. Šurna K. Smoriginas laikė didžiuliu įvertinimu, jei jiems būdavo pasiūloma dirbti su E. Pleškyte.
Teatro aktorės kelią E. Pleškytė pradėjo 1961-aisiais Kauno dramos teatre, vėliau kelerius metus vaidino Akademiniame dramos teatre Vilniuje. O nuo 1967-ųjų dvidešimt šešerius metus jos talentas žavėjo Jaunimo teatro žiūrovus. Klasika tapo E. Pleškytės vaidmenys spektakliuose „Atsigręžk rūstybėje“, „Trešnių skonis“, „Trys seserys“, „Žuvėdra“, „Čia gyvena žmonės“ ir daugelyje kitų.
Mintis įamžinti sudėtingo likimo ir išskirtinio talento aktorės kelią B. Vyšniauskaitei kilo 2009 m. imant interviu apie Joną Pleškį, E. Pleškytės brolį, 1961 m. pasitraukusį į Vakarus. Taip buvo sukurtas filmas, o vėliau atsirado idėja rašyti knygą, nes, anot autorės, „dar daug paslapčių liko už kadro“. Į knygą sudėti pačios E. Pleškytės prisiminimai, dienoraščio fragmentai, jos šeimos narių, kartu su ja dirbusių aktorių A. Šurnos, K. Smorigino, V. Petkevičiaus, R. Adomaičio, J. Budraičio, režisierių A. Puipos, G. Lukšo, R. Tumino, E. Nekrošiaus, teatrologės I. Aleksaitės, kino kritikių G. Arlickaitės ir I. Keidošiūtės, kitų E. Pleškytės bičiulių ir amžininkų liudijimai. Knyga gausiai iliustruota E. Pleškytės asmeninio archyvo bei Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotraukomis.
Niekada nesitikėjau, kad man teks rašyti apie tokią nepaprastą, tokią paslaptingą ir sykiu tokią žemišką asmenybę kaip Eugenija Pleškytė, nes nemaniau, kad žurnalistės darbas suteiks progą su ja bendrauti kelerius paskutinius jos gyvenimo metus. Ir pamilti, kaip plačios širdies ir išmintingą žmogų. Tai – ir išbandymas, ir vienas didžiausių mano gyvenimo netikėtumų.
Birutė Vyšniauskaitė
Atsiliepimai
Įdomu buvo skaityti, pažinti Aktorę. Tačiau dar įdomesni kolegų ir ją pažinojusių atsiminimai, apibūdinantys ne tik artistę, bet ir atskleidžiantys pasakojusių asmenybes.Geras papildymas filmui.
Nuostabi knyga.Labai myliu sia aktore todel su didziausiu malonumu perskaiciau knyga ir ,beje suzinojau kai kuriu faktu ko nezinojau.
Sveiki, šią knygą buvau skaičiusi seniau, bet visada norėjau turėti savo asmeninėje bibliotekoje. Man patinka memuarų, atsiminimų knygos. Rodos, skaitydama šią knygą, kartu su aktore nugyvenau jos gyvenimą.
Dramatiško likimo aktorė, nuostabi moteris, filmas apie ją būtų vertas Oskaro.
Puiki knyga apie Eugenijos Pleškytės gyvenimą ir karjerą.
Ne eilinė asmenybė, su dideliu malonumu įsigijau knygą
Sveiki, kadangi žavėjausi aktore ir jos sukurtais vaidmenimis , todėl nepraleidau progos daugiau sužinoti apie E Pleškytės asmeninį gyvenima ir sukurtus vaidmenis. Džiaugiuosi turėdama savo bibliotekoje šią knygą, kuri leido artimiau prisiliesti prie aktorės asmeninio gyvenimo ir jos sukurtų vaidmenų. Pagarb. Rūta