Aprašymas
Daugkartinis kultūrizmo čempionas ir populiarių knygų autorius Andrius Pauliukevičius prieš keletą metų nė nesvajojo nukeliauti į Afriką. Gal ir nebūtų nukeliavęs, bet taip jau nutiko, kad vieną dieną į sporto klubą, kuriame jis dirbo, įžengė gražuolė Ilka Rae Adams. Nėra daug istorinių faktų, atskleidžiančių, kaip viskas klostėsi toliau, aišku tik tiek, kad 2014 metų pabaigoje Andrius išsiruošė į pirmą, bet ne paskutinę kelionę po Namibiją, kurioje turėjo švęsti... savo vestuves.
Šis ir vėlesni apsilankymai leido pasidairyti po egzotišką šalį ir palyginti gyvenimą ten ir čia, Lietuvoje. Šioje knygoje gyvai ir su humoru Andrius aprašo savo įspūdžius, pateikdamas svarbiausią ir įdomiausią informaciją, be kurios tenykštį gyvenimą suprasti būtų sunku: nuo rasinę diskriminaciją įteisinusio ir šalį suskaldžiusio apartheido iki vietinio taksi ypatumų, nuo antilopių mėsos prekybos centruose iki skirtingų genčių grožio etalonų.
Kuo panašios ir skiriasi vestuvės Namibijoje ir Lietuvoje? Kaip autoriui pavyko paglostyti gepardą? Kodėl viena Namibijos sostinės gatvių pavadinta Fidelio Castro vardu? Kuo skiriasi šalių virtuvės ir vairavimo ypatumai? Kurį Namibijos miestą galima laikyti Palangos atitikmeniu? Galiausiai, ar viskas keliautojams ėjosi lyg kokosų aliejumi patepta?
Savo patirtimi ir prisiminimais knygoje taip pat dalijasi Ilka Rae Adams ir Namibijoje gyvenančios lietuvės, autentiškos nuotraukos iliustruoja kelionių įspūdžius, o norintys sužinoti daugiau gali makete nuskaityti QR kodus, nukreipsiančius į filmuotas kelionių akimirkas.
Vairuotojas atsidarė dureles, išlipo iš automobilio ir pasakė, kad mes taip pat galime išlipti. Nesugebėjome iš karto tuo patikėti, tad perklausėme, ar jis tuo tikras. Ir jis buvo tikras. Jį buvo galima pačiupinėti ir jis nebūtų dingęs, o mes nebūtume atsibudę. Žinau, kad raganosiai mėsos nevalgo, bet jie, kaip ir visi gyvūnai, gina savo jauniklius, jei pernelyg prisiartini. Ir tai ne naminiai gyvūnai, o santykinėje laisvėje gyvenantys ir toną sveriantys monstrai. Vis dėlto, jei jis dirba šį darbą, žino, ką daro, ir žino, ką kalba. Iš tiesų, išlipome su džiaugsmu. Tada jis atidarė mašinos bagažinę, išėmė iš jos sulankstomąjį stalą, jį išlankstė, pastatė ant sausos žemės, užklojo staltiesę, ištraukė termosus su kava ir arbata, sausainius, pasakė, kad dabar bus kavos pertraukėlė, ji truks tiek, kiek mes norėsime, ir pats atsisėdo į pavėsį po šalia esančiu krūmu. Žiūrėdami į tai, kas vyksta, negalėjome patikėti, kad dabar gersime kavą su raganosiais.
Kai Vindhuke pirmą kartą išėjau pasivaikščioti, buvo rytas ir aš atlikinėjau savo rytinę kardiotreniruotę. Tai buvo laikas, kai žmonės keliauja į darbą. Žingsniavau gatve, buvau be ausinuko ir girdėjau, kaip man pypsėjo kiekvienas pravažiuojantis taksi, o jų buvo daug. Nebuvau tikras, ar mane „kabina“, ar su manimi kažkas negerai – gal šortai iš nugaros suplyšo ar „bagažinė“ atsidariusi ir pravažiuojantys vairuotojai nori geranoriškai įspėti ar atkreipti mano dėmesį. Grįžęs namo, pasigyriau uošviams, kiek daug dėmesio sulaukiu, jie mane nuliūdino paaiškinę, kad pravažiuojantys taksi vairuotojai tokiu būdu klausia, ar nereikalingos jų paslaugos. Pasirodo, ten taksi nereikia išsikviesti telefonu – išeini į gatvę ir pirma prava- žiuojanti taksi mašina, jei joje nesėdi bent 4 keleiviai, tau pyptelės ir, jei atsisuksi ir linktelsi galva, sustos, o vairuotojas pasiteiraus, kur tave reikia nuvežti.
/images/books/1151877/1486373200_Mano_afrika_3D_1.png)
/images/books/1151877/1486373196_Mano_Afrika_virselis_2D_1400pix.jpg)
/images/books/1151877/1486373203_Mano_afrika_3D_2.png)
/images/books/1151877/1488981127_DSC_2569.jpg)
/images/books/1151877/1488981228_DSC_2572+.jpg)
/images/books/1151877/1488981258_DSC_2574+.jpg)
/images/books/1151877/1488981310_DSC_2575+.jpg)
Atsiliepimai
-
-
Ieva
-
2023-03-09
-
-
Kristina
-
2021-10-07
-
-
Gabija S.
-
2021-01-25
-
-
Jevgenij G.
-
2021-01-07
-
-
Raimondas
-
2020-05-12
-
-
Samanta V.
-
2019-04-16
-
-
greta p.
-
2018-04-25
-
-
Skaitytojas
-
2018-03-29
-
-
Jovita K.
-
2018-03-22
-
-
Brigita K.
-
2018-02-28
-
-
Skaitytojas
-
2017-03-21
-
-
Deimantė R.
-
2017-03-14
Rodyti daugiauNepatiko, visiskai neidomi ir egoistiska save isauskstinanti knyga.
Labai patinka autoriaus rašymo stilius! Ši knyga labai įdomiai susiskaitė ir praplėtė akiratį!
Taip... Ar tikrai skaitytojams reikia žinoti autoriaus ir jo žmonos susipažinimo istoriją? Ir dar iš jų atskirų perspektyvų? Ar reikia rašyt dar ir iš teisininko pusės? Ir apie bernvakarį aišku būtina rašyti? Įpainioti šiek tiek savo gyvenimo į kelionių knygą nėra blogai, bet jei jau kaip čia tai geriau reikėjo rašyti autobiografiją Paskaičiau tik pradžią ir to pakako - negalėjau, nesugebėjau prisiversti baigti... Apie Namibiją knygų tikrai nėra daug - tai bent paveikslėlius galima pažiūrėti.
Labai lengvai skaitoma. Knyga įdomi tuo, kad ją rašo ne koks nors istorikas ar turistas. Informacija iš pirmų lūpų. Iš žmonių ten gymusių ir gyvenančių. Ačiū autoriui. Nesitikėjau. Atradau :)
Iškentėjau kokius 30 psl., likusius perverčiau, peržiūrėjau nuotraukas ir viskas. Visi gali rašyti knygas, bet ne visi moka tai daryti gerai.
-
tai knyga kuria atradau :) visados svajojau nukelaiuti i afrika su sia knyga pasineriau i nuostabu neatrasto zemyno pasauli :)
Įdomu buvo paskaityti apie Namibiją
Knyga informatyvi, įdomi, turinys geras, man labai patiko, liuks!
Per savo gyvenimo 36 m. perskaičiau savo noru pirmą knygą, kuri tikrai patiko. Labai paprastai parašyta ir įdomi skaityti.
Nesitikėjau, kad Pauliukevičius taip puikiai parašys ne tik apie sportą, mitybą, bet ir apie keliones. Buvo labai smagu ir įdomu skaityti.
A. Pauliukevičiaus knygos mane visuomet žavi paprastumu ir artumu skaitytojui. Ši knyga ne išimtis, tikrai patiko, smagūs pasakojimai apie Afrikos įdomybes bei pačio sportininko įžvalgos.