Atsiliepimai
Aprašymas
Būdamas blaivus ir sveiko proto savo fotografijomis bandau suvokti kas yra už paskutinės ribos. Atsisveikinę prisimename, prisiminę - skaičiuojame savo būties likutį. Margos sielos žiūri į mus iš fotografijų ant pilkų paminklų, vertina mūsų bruzdesį, stebisi, kad nieko neišmokom iš jų nuodėmių. Jos norėtų padėti savo vaikams, draugams, mylimiesiems... Bet kūnas virto dulke... Vėjas tyliai glosto žolės liemenį, kuprotas vabalas atropoja ant išėjusiojo portreto, iš išdaužtos akies išgeria sūraus vandens lašą. Čia - viešpaties tylos vieta. Bet būna vėjuotų naktų, kai Vitas Luckus eina į savo dirbtuves glosto vienaakį šunį ir rėkia jam į ausį: - Aš nenorėjau! Tikrai šito nenorėjau! Jonas Kalvelisiš fotokameros beria Nidos smėlį, ilgai tikrina "išlaikymus", nes aname pasaulyje ekspozicija labai ilga, ilgesnė už prisiminimus. Povilas Karpavičius ruošiasi kelionėn paskaitas skaityti. Kojų jam neskauda, bet grįžti reikia iki aušros. Tvarka čia griežta. Tik Virgilijus Šonta užspaudęs žaizdą, kliūdamas už paminklų, dairosi savo žudiko, kaip gyvenime ieškojo žmoniškosios prasmės. Viešpatie, grąžink juos mums bent valandai, kad papasakotų gūdžią mirties istoriją...
Aleksandras Macijauskas, 1992
Aleksandras Macijauskas – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1938 05 16 Kaune. 1962 baigė vidurinę mokyklą. 1977m. lankė lektorių kursus. 1973-1977m. savarankiškai studijavo Vakarų filosofiją. 1967-1973 m. dirbo „Vakarinių naujienų" Kauno skyriaus fotokorespondentu, 1973 m. – Lietuvos fotomenininkų draugijos atsakinguoju sekretoriumi Vilniuje, nuo 1974 m. Kaune. 1979 – 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos meno tarybos pirmininkas, nuo 1974 – Kauno skyriaus pirmininkas. 1978 m. Tarptautinė fotomenininkų federacija
A. Macijauskui suteikė fotomenininko vardą. 1986 m. suteiktas Lietuvos nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardas. Nuo 1971 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1994 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacija suteikė nusipelnusio fotomenininko garbės vardą. 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2004 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. 2006 m. Balio Buračo premija. 2006 m. Lenkijos prezidento apdovanojimas „Auksinis Kryžius". 2008 m. Kauno m. savivaldybės Kultūros ir meno premija.
EXTRA 10 %nuolaida
Kupono kodas: IMU10
Akcija baigiasi už 6d.12:16:07
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Jolita J.
Pardavėjo reitingas: 100%
Būdamas blaivus ir sveiko proto savo fotografijomis bandau suvokti kas yra už paskutinės ribos. Atsisveikinę prisimename, prisiminę - skaičiuojame savo būties likutį. Margos sielos žiūri į mus iš fotografijų ant pilkų paminklų, vertina mūsų bruzdesį, stebisi, kad nieko neišmokom iš jų nuodėmių. Jos norėtų padėti savo vaikams, draugams, mylimiesiems... Bet kūnas virto dulke... Vėjas tyliai glosto žolės liemenį, kuprotas vabalas atropoja ant išėjusiojo portreto, iš išdaužtos akies išgeria sūraus vandens lašą. Čia - viešpaties tylos vieta. Bet būna vėjuotų naktų, kai Vitas Luckus eina į savo dirbtuves glosto vienaakį šunį ir rėkia jam į ausį: - Aš nenorėjau! Tikrai šito nenorėjau! Jonas Kalvelisiš fotokameros beria Nidos smėlį, ilgai tikrina "išlaikymus", nes aname pasaulyje ekspozicija labai ilga, ilgesnė už prisiminimus. Povilas Karpavičius ruošiasi kelionėn paskaitas skaityti. Kojų jam neskauda, bet grįžti reikia iki aušros. Tvarka čia griežta. Tik Virgilijus Šonta užspaudęs žaizdą, kliūdamas už paminklų, dairosi savo žudiko, kaip gyvenime ieškojo žmoniškosios prasmės. Viešpatie, grąžink juos mums bent valandai, kad papasakotų gūdžią mirties istoriją...
Aleksandras Macijauskas, 1992
Aleksandras Macijauskas – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1938 05 16 Kaune. 1962 baigė vidurinę mokyklą. 1977m. lankė lektorių kursus. 1973-1977m. savarankiškai studijavo Vakarų filosofiją. 1967-1973 m. dirbo „Vakarinių naujienų" Kauno skyriaus fotokorespondentu, 1973 m. – Lietuvos fotomenininkų draugijos atsakinguoju sekretoriumi Vilniuje, nuo 1974 m. Kaune. 1979 – 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos meno tarybos pirmininkas, nuo 1974 – Kauno skyriaus pirmininkas. 1978 m. Tarptautinė fotomenininkų federacija
A. Macijauskui suteikė fotomenininko vardą. 1986 m. suteiktas Lietuvos nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardas. Nuo 1971 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1994 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacija suteikė nusipelnusio fotomenininko garbės vardą. 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2004 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. 2006 m. Balio Buračo premija. 2006 m. Lenkijos prezidento apdovanojimas „Auksinis Kryžius". 2008 m. Kauno m. savivaldybės Kultūros ir meno premija.
Atsiliepimai