Atsiliepimai
Aprašymas
Aistra, apsėdimas ir tamsioji meilės pusė. Jausmai, temdantys protą ir atimantys gebėjimą mąstyti racionaliai. Veiksmai ir jų pasekmės. Plonytė linija tarp objektyvios tiesos ir įsivaizduojamos realybės. „Amžinai mano" – niūri, tamsi ir šiurpulį kelianti meilės istorija.
Maikis ilgai nežinojo, kas yra meilė. Jo gyvenimas buvo ramus, paprastas, gal netgi pilkas. Tačiau viskas pasikeitė, kai universitete jis sutiko Veritę. V – kaip jis ją vadino – išmokė Maikį mylėti ir vaikino gyvenimas įgavo prasmę. Maikis susirado gerai apmokamą darbą, sukūrė jaukius namus, ėmė lankytis sporto salėje ir darė viską, kad V būtų laiminga. Nes Veritė buvo jo gyvenimo moteris.
Gyvenimas buvo nuostabus. Ypač Geismas – jų susikurtas žaidimas. Naktiniame klube, stovėdamas nuošaliau, Maikis palaukdavo, kol Veritė užkaitins kraują kokiam nors seilę varvinančiam vaikinui, ir, jai davus ženklą, netikėtai išdygdavo šalia, kad ją apgintų. Jų aistra niekuomet nebūdavo tokia stipri, kaip tokiomis akimirkomis.
Tačiau kartą suklydusį ir praradusį pasitikėjimą Maikį Veritė atstumia. Maža to, ji rengiasi tekėti už kito. Ši žinia vaikinui – tarsi žaibas iš giedro dangaus.Atsipeikėjęs po pirmojo šoko, Maikis nusprendžia, kad tai negali būti tiesa. Nesvarbu, kad Veritė neatsakinėja į jo laiškus ir neatsiliepia į skambučius. Vyras įsitikinęs, kad visa tai – tik žaidimas. Jam tereikia atidžiai stebėti Veritę ir pamatyti jos siunčiamus ženklus. Sekti kiekvieną jos žingsnį ir nepraleisti slapto signalo, rodančio, kad atėjo laikas ją išgelbėti.
Vos išleistas, Didžiosios Britanijos rašytojos Aramintos Hol (Araminta Hall) romanas „Amžinai mano" iš karto sulaukė daugybės palankių atsiliepimų. Skaitytojai knygą šluoja nuo lentynų, o kritikai vadina puikiu psichologiniu trileriu ir crime-noir bei suspense žanrų pavyzdžiu. Tinklalapis „CrimeReads" romaną išrinko geriausia 2018 m. knyga.
„Vienas nejaukiausių ir žiauriausių trilerių, kiek yra tekę skaityti. Trumpai tariant – nuostabi knyga iki pat paskutinės kraują stingdančios eilutės." – Gillian Flynn (romanų „Dingusi", „Tamsumos" ir „Aštrūs pjūviai" autorė)
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Eglė And.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Rasaliu.
Pardavėjo reitingas: 99%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas ŽivilėT.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Guostė.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Astyteee.
Pardavėjo reitingas: 50%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Judit.
Pardavėjo reitingas: 99%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Linar.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Ilma.
Pardavėjo reitingas: 100%
Aistra, apsėdimas ir tamsioji meilės pusė. Jausmai, temdantys protą ir atimantys gebėjimą mąstyti racionaliai. Veiksmai ir jų pasekmės. Plonytė linija tarp objektyvios tiesos ir įsivaizduojamos realybės. „Amžinai mano" – niūri, tamsi ir šiurpulį kelianti meilės istorija.
Maikis ilgai nežinojo, kas yra meilė. Jo gyvenimas buvo ramus, paprastas, gal netgi pilkas. Tačiau viskas pasikeitė, kai universitete jis sutiko Veritę. V – kaip jis ją vadino – išmokė Maikį mylėti ir vaikino gyvenimas įgavo prasmę. Maikis susirado gerai apmokamą darbą, sukūrė jaukius namus, ėmė lankytis sporto salėje ir darė viską, kad V būtų laiminga. Nes Veritė buvo jo gyvenimo moteris.
Gyvenimas buvo nuostabus. Ypač Geismas – jų susikurtas žaidimas. Naktiniame klube, stovėdamas nuošaliau, Maikis palaukdavo, kol Veritė užkaitins kraują kokiam nors seilę varvinančiam vaikinui, ir, jai davus ženklą, netikėtai išdygdavo šalia, kad ją apgintų. Jų aistra niekuomet nebūdavo tokia stipri, kaip tokiomis akimirkomis.
Tačiau kartą suklydusį ir praradusį pasitikėjimą Maikį Veritė atstumia. Maža to, ji rengiasi tekėti už kito. Ši žinia vaikinui – tarsi žaibas iš giedro dangaus.Atsipeikėjęs po pirmojo šoko, Maikis nusprendžia, kad tai negali būti tiesa. Nesvarbu, kad Veritė neatsakinėja į jo laiškus ir neatsiliepia į skambučius. Vyras įsitikinęs, kad visa tai – tik žaidimas. Jam tereikia atidžiai stebėti Veritę ir pamatyti jos siunčiamus ženklus. Sekti kiekvieną jos žingsnį ir nepraleisti slapto signalo, rodančio, kad atėjo laikas ją išgelbėti.
Vos išleistas, Didžiosios Britanijos rašytojos Aramintos Hol (Araminta Hall) romanas „Amžinai mano" iš karto sulaukė daugybės palankių atsiliepimų. Skaitytojai knygą šluoja nuo lentynų, o kritikai vadina puikiu psichologiniu trileriu ir crime-noir bei suspense žanrų pavyzdžiu. Tinklalapis „CrimeReads" romaną išrinko geriausia 2018 m. knyga.
„Vienas nejaukiausių ir žiauriausių trilerių, kiek yra tekę skaityti. Trumpai tariant – nuostabi knyga iki pat paskutinės kraują stingdančios eilutės." – Gillian Flynn (romanų „Dingusi", „Tamsumos" ir „Aštrūs pjūviai" autorė)
Atsiliepimai
Nepavadinčiau šios knygos geru psichologiniu trileriu, nes labai trūko veiksmo, įtampos, netikėtumų. Viskas nuo pat pradžios labai aišku, todėl darėsi neįdomu skaityti liguistas pagrindinio pasakotojo mintis, tai kėlė pyktį ir erzino. Įdomus faktas, kad autorė universitete dėstė kursą kaip suteikti įtampos psichologiniams trileriams, nes būtent to labiausiai šiai knygai ir trūko. Tikėjausi GALBŪT istorijos pabaigoje atsiras netikėtumo elementas, kuris paaiškins kodėl taip smulkmeniškai reikėjo aprašyti tiek nereikšmingų įvykių ir galbūt tos liguistos pagrindinio pasakotojo mintys turėjo nors šiek tiek pagrindo. Visgi puoselėjama iliuzija nepasitvirtino. Įdomiau skaitėsi tik bylos nagrinėjimo scenos teisme. Autorės baigiamasis žodus paaiškina romano pagrindinę mintį ir motyvus, bet jei buvo siekiama kuo realistiškiau perteikti liguistą meilę ar jos kamuojamo asmens portretą, tai norėtųsi iš autorės šiuo klausimu daugiau kompetencijos, o knyga visgi yra fikcija, todėl nereikėtų pretenduoti į tikrą psichologiją. Mano supratimu, tokio žanro knygos bent jau turėtų sužadinti skaitytojo smalsumą kuriama drama, įdomiais veikėjais, įtraukti netikėtais įvykių posūkiais. Visų šių pagrindinių elementų knygoje pasigedau. Trumpai tariant, įspūdis lyg perskaičius manijos kamuojamo žmogaus dienoraštį. Na, ir žinoma, mokomoji didaktika apie vis dar pasitaikančią teisinės sistemos neteisybę prieš moteris.
Kažkaip norisi padėt į šoną.bet manau baigsiu.gal ne to tikėjaus...
Viršelis, anotacija ir komentarai labai intrigavo, labai norėjau perskaityti, bet, deja, nusivyliau. Tikėjausi stipresnio siužeto, kokių nors jo vingių, įtampos. Bet nuo pat pirmo iki paskutinio puslapio tai tebuvo liguisto, paranojiško, ganėtinai apgailėtino vyro, apsėsto ta viena vargše mergina, kliedesiai, kurie manęs neįtikino.
Šokiruojanti. Veiksmas vyksta greitai, nors to net nepastebime. Knyga apgauna, kurie viekėjai meluoja, kurie sako tiesą. Priverčia įsimilėti ir nekęsti ne tuos žmones. Tikrai verta pabandyti.