Knygos perskaityti iki 30-ies
Romanai

Knygos, kurias rekomenduojame perskaityti iki 30-ies

Kartą amerikiečių muzikantas F. Zappa pasakė: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko“.

Knygų mėgėjams puikiai pažįstamas jausmas, kai atrodo nori perskaityti tiek daug knygų, tačiau visoms joms nepakanka laiko, ir norų sąrašas su metais tik ilgėja. Štai apie vieną perskaitei internete, kitą rekomendavo draugas, trečioji į tavo lentyną atkeliavo netikėtai apsilankius knygų mugėje, o ketvirtąją gavai dovanų gimtadienio proga… Knygų lentyna nuolatos pilnėja, ir štai nespėjus perskaityti vienos, jau mintyse galvoji apie tai, kuri gi bus sekanti.

Ir iš tikrųjų, kaip atsirinkti knygas, kurias reikėtų būti perskaičius, kai jau peržengi tą trisdešimties metų ribą? Į mano siūlomą knygų eilę stojo daugumai gerai pažįstami kūriniai. Tai tos knygos, kurias teko prisiminti skaitant kitų autorių darbus, o pačių autorių pavardės dažniausiai linksniuojamos pokalbiuose apie geras knygas.

10.21-knyga-1Hermann Hesse: „Sidhartha“ ir „Stiklo karoliukų žaidimas

Hermann Hesse yra vienas iš tų autorių, kurio kūriniai gali būti aptariami garsiai. Apie jo gerai žinomas knygas „Sidharta“ ir rašytojui Nobelio premijos laureato šlovę pelniusią „Stiklo karoliukų žaidimas“ turbūt yra girdėję daugelis knygų mylėtojų. Sunku nuspręsti, kuri yra verta būti perskaityta pirmoji, tačiau neabejoju, kad susipažinus su viena autoriaus knyga, norėsis susipažinti ir su kita rašytojo kūryba.

„Sidhartha“ – knyga pilna gilių įžvalgų, priverčianti nors akimirkai sustoti, pažvelgti į save ir apmąstyti svarbiausius būties klausimus. Maža, išmintimi pulsuojanti knyga apie Sidhartą (Budą), kuris nusprendžia leistis į savęs ieškojimo kelionę.

„Stiklo karoliukų žaidimas“ – brandžiausias ir giliausias H. Hesse kūrinys. Pagrindiniai knygos veikėjai, Jozefas Knechtas ir Plinijas Desinjoris yra dvi priešingybės, kurie siekia vieno ir to paties tikslo – abu svajoja sutaikyti dvasią ir pasaulį. Labai sudėtinga knyga, tačiau verta būti perskaityta kiekvieno ir ne vieną kartą.

George Orwell: „Gyvulių ūkis“ ir „1984 – ieji10.21-knyga-3

Šios George Orwell knygos savo aktualumo neprarado ir po daugelio savo gyvavimo metų. Ir manau, jos vis dar bus minimos bei aptariamos ilgą laiką. Šiek tiek skandalingos, tačiau skaitytojui daug emocijų sukeliančios knygos. Neįtraukti jų į šį sąrašą tiesiog nebuvo įmanoma.

„Gyvulių ūkis“ – lengvai skaitoma, be galo ironiška politinė alegorija, kuri primena pasaką, tačiau ši pasaka skirta suaugusiems. Knyga apie tai, kaip paprastame ūkyje gyvulių socialinė revoliucija virsta tikrų tikriausia iškreipta diktatūra. O dar didesnį susidomėjimą ja kelia tai, kad ši knyga galėjo likti neišspausdinta dėl jos turinio ir keliamų asociacijų.
10.21-knyga-2„1984 – ieji“ – šioje knygoje egzistuoja viską matantys ir kontroliuojantys teleekranai. Žmonės nuolatos stebimi ir neturintys jokios „laisvės“. Pagrindinis veikėjas Vinstonas Smitas dirbantis Tiesos ministerijoje supranta, kad mąsto kitaip nei visi ir nebenori praeities keisti taip, kaip palanku partijai. Net vaikai, dėl menkiausio netinkamo judesio išduoda savo tėvus. Meilė čia negalima, visus kausto baimė, ypač baimė neįtikti. Gal skamba ir kiek fantastiškai, tačiau paralelių tarp to, apie ką spėliojo autorius tuomet, ir to, kas vyksta kasdieniame mūsų gyvenime, labai daug. Šią knygą reikia perskaityti, nes „Didysis Brolis tave stebi“.

Ray Bradbury „Pienių vynas“

10.21-knyga-4Galbūt šią knygą ir reikėjo perskaityti kai dar buvote vaikai ir lankėte mokyklą, tačiau turbūt ne visiems tuo metu skaitymas buvo mėgstamiausias dalykas. Todėl patariu šią knygą perskaityti bent iki trisdešimtojo savo gimtadienio, kad prisimintumėte, kaip galima džiaugtis pačiomis paprasčiausiomis gyvenimo akimirkomis. Ši knyga apie vaikystę ir senatvę, apie tokius paprastus, bet prasmingus šeimos ritualus, kurie atskleidžia jos džiaugsmus ir nusivylimus.

Jeigu norite pajusti tikrąją vasarą, gulėti žolėje ir džiaugtis mažais dalykais, jums reikia perskaityti taip lengvai svaiginantį „Pienių vyną“. Tai vienas geriausių Ray Bradbury kūrinių, pasižyminčių lengvumu ir poetiškumu, o aprašyti personažai dar ilgai išlieka skaitytojo atmintyje.

Fiodoras Dostojevskis: „Idiotas“ ir „Nusikaltimas ir bausmė

10.21-knyga-5 Fiodoras Dostejevskis visiems gerai žinomas rusų autorius, literatūros klasikas, ir tokį vardą jis gavo ne be reikalo. Nors jaunoji karta, išgirdusi šio autoriaus pavardę, dažnai numoja ranka ir nesiryžta jo skaityti, susipažinti su jo kūriniais vis dėlto reikėtų. Šie autoriaus kūriniai dažnai tiesiogiai ir netiesiogiai yra minimi ir šiuolaikiniuose romanuose.

„Idiotas“ – čia aptariamos turbūt visos žmonijos problemos, žmogaus emocinės būsenos, absurdiškos situacijos, skirtingi požiūriai ir viskas, apie ką galima ilgai diskutuoti. Tiesiog žavi autoriaus sugebėjimas viską sudėti į vieną knygą. Istorija ilga, tačiau neištempta, nes joje visko tiek kiek ir reikia.

Kunigaikštis Myškinas, kitų dar dažnai vadinamas „idiotu“, atvyksta į Rusiją ieškoti savo paskutinių giminės palikuonių. Kai esi doras ir atlapaširdis, tau nėra lengva perprasti kitos tautos žmonių, kurie nėra tokie naivūs kaip tu.

„Nusikaltimas ir bausmė“Jeigu trumpai apie knygą, ją galima būtų aprašyti veikėjo veiksmų seka: pagalvojo, pasiryžo, nužudė, graužė sąžinė, neištvėrė, prisipažino. Viskas lyg ir paprasta, tačiau tik ne F. Dostojevskio kūryboje. Romano veikėjų paveikslai skaitytojo vaizduotėje piešiami labai aiškiai. Nupasakojama jų išoriniai bruožai, apranga, o apie veikėjo charakterį, leidžiama nuspręsti kiekvienam individualiai iš vyraujančių dialogų ar net monologų. Perskaitę šį psichologinį romaną, galbūt ir Jūs pradėsite kalbėtis su savo sąžine?

Michail Bulgakov „Meistras ir Margarita“

10.21-knyga-6Michail Bulgakov „Meistras ir Margarita“ – tai nežemiškos meilės istorija. Susipynęs blogis ir gėris, blogi darbai ir jų atpildas – ir viskas perrišta šmaikštumo kaspinu. Du vienas kitą pamilę personažai, kurie jaučia meilę ir po ilgo išsiskyrimo. Margarita, kuriai nesvarbu ir yra nebaisi gąsdinanti ateitis. Stiprus įsitikinimas, kad begalinė meilė gali nuversti kalnus.

Iš pažiūros nemėgstanti fantastinių knygų, šią perskaičiau su pasigardžiavimu. Autoriaus mokėjimas fantastiniams veikėjams priklijuoti šiuolaikinių žmonių etiketes žavi mane. Meistras – tai kūrėjas, Margarita – pasiaukojančios meilės simbolis. Išskirtinė romano ypatybė – jame yra trys skirtingi erdvės ir laiko klodai, o romano veikėjai kartais tarp jų „netikėtai“ susimaišo. Knyga išties nepavaldi laikui.

Marcel Proust „Prarasto laiko beieškant“10.21-knyga-7

Pabaigai pats rekomenduojamo sąrašo „desertas“. Daugeliui labai sudėtingas, o kai kuriems net sunkiai įkandamas Marcel Proust romanų ciklas.
Pirmasis šio ciklo romanas – „Svano pusėje“. Jei pasiryšite perskaityti ir įveiksite šį, drąsiai galėsite susikauti ir su sekančiais šio ciklo romanais. Tikrai nėra lengva skaityti kūrinį, kuriame vienas sakinys gali užimti net pusę knygos puslapio :). Tokia literatūra jau didžioji klasiką, jai tikrai reikia pribręsti. Netgi sunku aprašyti apie ką pats siužetas. Turbūt apie viską: vaikystę, meilę, prisiminimus ir dar daug ką. Su šio autoriaus kūryba tiesiog reikia susipažinti, pribręsti jai ir tada griebti neišdildomam susitikimui.

Norėtųsi surašyti ir daugiau gerų knygų Jums į rekomenduojamų sąrašą, tačiau tam gali prireikti išleisti atskirą knygą. Nes juk „tiek daug knygų, tiek mažai laiko“! 🙂

„Knygos nuskaidrina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina jį tauriausiems siekiams, aštrina protą ir švelnina širdį“