![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-7.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\nNeringa,\ntarp \u0161ios knygos eilu\u010di\u0173 pasisl\u0117pusi istorija prasideda, kai tau\nbuvo 28-eri.<\/strong> Kas tuo metu vyko\ntavo gyvenime ir kaip tu jauteisi?<\/p>\n\n\n\n Kalb\u0117ti\nir dabar sunku, nes kiekvien\u0105 kart\u0105 pasakodama lyg i\u0161 naujo\ni\u0161gyvenu t\u0105 istorij\u0105. \u017dvelgdama i\u0161 laiko perspektyvos suprantu,\nkad tai buvo klasikin\u0117 dviej\u0173 \u017emoni\u0173 santyki\u0173 istorija. A\u0161\nlabai nor\u0117jau stipraus emocinio ry\u0161io, kartu i\u0161gyventi svarbius\ndalykus, kurti \u0161eim\u0105, bet tas \u017emogus niekaip negal\u0117jo pasakyti,\nkad ir jis to nori. Jis vert\u0117 mane laukti, nes, ko gero, pats nebuvo\ntikras d\u0117l savo jausm\u0173, o gal tik\u0117josi, kad kada nors tie jausmai,\nkurie buvo pa\u010dioje prad\u017eioje, dar sugr\u012f\u0161. O a\u0161 vis laukiau…\nB\u0117go laikas ir niekas nesikeit\u0117. \u017dmogus \u2013 tokia b\u016btyb\u0117, jei\ntik nori, galinti lengvai save apgauti. Tad susikurdavau sau ma\u017e\u0173\nvilties \u017eibur\u0117li\u0173, \u012ftikin\u0117davau, kad vert\u0117t\u0173 dar palaukti.\nGaliausiai supratau, kad kuo toliau, tuo labiau vienas kit\u0105\ngrau\u017eiame ir i\u0161 esm\u0117s naikiname, mes tik vis labiau tolome ir\ntolome.<\/p>\n\n\n\n Taip\ngrau\u017eiau save i\u0161 vidaus, kol vien\u0105 nakt\u012f po eilinio apsipykimo\nnubudau, o galvoje sukosi vienintel\u0117 mintis \u2013 nor\u0117jau, kad man\nnutikt\u0173 kas nors labai blogo… Man taip skaud\u0117jo viduje, kad net\nnemok\u0117jau paai\u0161kinti, kas yra. T\u0105 nakt\u012f supratau, kad privalau\nkreiptis pagalbos.<\/p>\n\n\n\n A\u0161\ndaug kart\u0173 sakiau, kad man negerai, bet galb\u016bt d\u0117l patiriamo\nstreso nemok\u0117jau i\u0161reik\u0161ti savo jausm\u0173, atrod\u0117, lyg kalb\u0117\u010diau\nka\u017ekokia kita kalba, man\u0119s tiesiog negird\u0117jo. O gal a\u0161 u\u017epuldavau\n\u017emones su visais savo jausmais lyg taif\u016bnas. Dabar jau net\nnebesuprantu, kas buvo tiesa, o kas ne. Kai sergi depresija, viskas\nvyksta lyg per r\u016bk\u0105, lyg ne tau. Man buvo sunku suprasti daugel\u012f\ndalyk\u0173, a\u0161 niekuo nebepasitik\u0117jau, o pa\u010diu sunkiausiu gyvenimo\nmetu mane paliko ir geriausia draug\u0117, nes sak\u0117 nebegalinti man\u0119s\natpa\u017einti.<\/p>\n\n\n\n Ir\nvis d\u0117lto buvau funkcionuojantis \u017emogus. \u017dmoni\u0173 galvose\n\u012fsi\u0161aknij\u0119s stereotipas, kad depresija sergantis asmuo vis\u0105 laik\u0105\nguli lovoje, jis nieko negali daryti, jo nuotaika vis\u0105 laik\u0105 labai\nbloga. I\u0161 ties\u0173 depresija turi \u012fvairi\u0173 form\u0173. Man tuo metu\nreik\u0117jo be galo daug pastang\u0173 bet kokiam veiksmui. Prisid\u0117jo\npanikos priepuoliai. Nubusdavau vidury nakties negal\u0117dama kv\u0117puoti,\natrod\u0117, kad lova tiesiog siurbia mane \u012f ka\u017ekoki\u0105 neb\u016bt\u012f. Dabar\nsuprantu, kad i\u0161b\u016bti \u0161alia tokio \u017emogaus yra labai sunku, tod\u0117l\nnekaltinu nei draug\u0117s, nei savo buvusio partnerio. Mes tiesiog\nneturime \u017eini\u0173, k\u0105 reikia daryti, m\u016bs\u0173 niekas nemoko, kaip\npad\u0117ti tam, kuriam skauda siel\u0105. Jei draugas susilau\u017eo rank\u0105,\ni\u0161kart ve\u017ei j\u012f \u012f ligonin\u0119, o \u010dia \u2013 tiesiog jautiesi visi\u0161kai\npasimet\u0119s.<\/p>\n\n\n\n Vis\nd\u0117lto tame dideliame skausme atradai stipryb\u0117s, atsistojai ir\nsugeb\u0117jai i\u0161 jo i\u0161eiti. Kaip tau tai pavyko?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tada\nman taip neatrod\u0117… Didelis \u017eingsnis buvo mano kelias \u012f\npsichoterapeut\u0117s kabinet\u0105. Ry\u017eausi kreiptis pagalbos perskai\u010diusi\nvienos, kaip man tada atrod\u0117, tobulos merginos \u012fra\u0161\u0105, kuriame ji\natvirai pasakojo kovojanti su depresija. Pamenu, perskai\u010diusi\nprad\u0117jau labai smarkiai verkti, rodos, per jos istorij\u0105 i\u0161jau\u010diau\nsavo pa\u010dios tragedij\u0105. Dar labai pad\u0117jo filmas \u201eR\u016bta\u201c,\nkuriame plaukik\u0117 R\u016bta Meilutyt\u0117 prisipa\u017eino, kad ir jai buvo\nlabai sunku, kad ji net nor\u0117jusi nusi\u017eudyti, ta\u010diau terapija j\u0105\ni\u0161gelb\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Psichoterapija\n\u2013 ilgalaikis procesas, ilgi pokalbiai su savimi. Juk protu esame\ni\u0161mok\u0119 visk\u0105 racionalizuoti, sud\u0117lioti \u012f d\u0117\u017eutes, grau\u017eiame\nsave, jei jau\u010diam\u0117s blogai, nes kitiems b\u016bna dar blogiau. Rodos,\njaustis blogai neturime teis\u0117s. Ir taip mes visi\u0161kai u\u017espaud\u017eiame\nsavo emocijas. Ilgokai u\u017etrukau, kol prisikasiau iki j\u0173. O tada man\npalengv\u0117jo. Pama\u017eu \u0117miau plaukti i\u0161 savo skausmo.<\/p>\n\n\n\n Labai\npad\u0117jo gamta, buvimas joje, moter\u0173 fotografavimas gamtoje. Visi tie\nmano e\u017eerai, mi\u0161kai, visos tos deiv\u0117s \u2013 b\u016bdama ten ploviau\nskausm\u0105 nuo sav\u0119s, mokiausi paleisti blogas emocijas. Ir pama\u017eu\ngyvenimas \u0117m\u0117 \u0161vies\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Kalbi\napie etap\u0105, kai dar nebuvai i\u0161siskyrusi su savo draugu. O kaip\nprad\u0117jusi plaukti sugeb\u0117jai paleisti tuos gri\u016bvan\u010dius santykius?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kai\ntaip ilgai tempi t\u0105 baga\u017e\u0105 \u2013 stipr\u0173 emocin\u012f skausm\u0105, prie\nkurio jautiesi prisiri\u0161\u0119s \u2013 paskui save, ir staiga supranti, kad\ntu j\u012f paleidi, \u012fvyksta savoti\u0161kas vidinis sprogimas, apima tikras\nkatarsis. Tuo metu, kai tai \u012fvyko, buvau i\u0161vykus\u012f \u012f Belgrad\u0105,\nten dalyvavau meniniame projekte \u201eSocializmo p\u0117dsakais\u201c. Gr\u012f\u017eus\nnet draugai pasteb\u0117jo, kad atrodau kitaip. Ta psichin\u0117 na\u0161ta,\nkuri\u0105 ne\u0161am\u0117s, ko gero, pakei\u010dia ir m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105. Gr\u012f\u017eau\ni\u0161silaisvinusi ir i\u0161sitiesusi.<\/p>\n\n\n\n Belgrade\npama\u010diau, kad esu vertinama kaip meninink\u0117, kad \u017emon\u0117s gali b\u016bti\nman geri, \u017eav\u0117tis mano darbais. Sulaukiau labai daug palaikymo,\nkurio taip stigdavo artimoje aplinkoje.<\/p>\n\n\n\n Be\nto, toje kelion\u0117je \u012fvyko keli magi\u0161ki nutikimai. Skrisdama pirmyn\nskai\u010diau knyg\u0105, kuri\u0105 man padovanojo viena netik\u0117tai sutikta\nmoteris, besidominti \u0161amanizmu ir dvasin\u0117mis praktikomis. Toje\nknygoje buvo ra\u0161oma apie intuityvi\u0105 k\u016bno i\u0161mint\u012f ir tai, kad\nnemokame \u012fsiklausyti \u012f savo k\u016bn\u0105, esame link\u0119 visk\u0105\nracionalizuoti, net tuomet, kai k\u016bnas r\u0117kia, kad jam ka\u017ekas\nnegerai \u2013 mes j\u012f tik slopiname. Skaitant jutau, kaip ka\u017ekas mano\nviduje ima skleistis, keistis.<\/p>\n\n\n\n O\nBelgrade vien\u0105 vakar\u0105 i\u0161siruo\u0161iau pavalgyti ir prie kavin\u0117s dur\u0173\nsutikau moter\u012f, ji s\u0117d\u0117jo ant \u0161aligatvio kra\u0161to, r\u016bk\u0117 ir\n\u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane. Mano ak\u012f patrauk\u0117 u\u017e jos esan\u010dios parduotuv\u0117s\nvitrinoje \u017eibantys kristalai. Susidom\u0117jusi u\u017esukau vidun. Ten\npama\u010diau daugyb\u0119 apdulk\u0117jusi\u0173 akmen\u0173, vaik\u0161\u010diojau ir\nap\u017ei\u016brin\u0117jau juos, kol galiausiai pa\u0117miau \u012f rankas vien\u0105 \u2013\n\u017eali\u0105 dioptaz\u0105. Jis buvo toks gra\u017eus, kad tiesiog negal\u0117jau jo\npaleisti i\u0161 rank\u0173, ir nors buvo nepigus, nusprend\u017eiau \u012fsigyti.\nVis\u0105 kelion\u0119 ne\u0161iojausi t\u0105 akmen\u012f ki\u0161en\u0117je, net miegodama su\njuo nesiskyriau. Gr\u012f\u017eusi namo atsiver\u010diau akmen\u0173 \u017einyn\u0105 ir,\nsavo nuostabai, perskai\u010diau, kad \u0161is akmuo padeda priimti lemting\u0105\nsprendim\u0105 ir atsisveikinti su senais karminiais ry\u0161iais. B\u016btent\ntok\u012f sprendim\u0105 a\u0161 jau buvau pri\u0117musi, o mano buv\u0119s draugas\npri\u0117m\u0117 tai su palengv\u0117jimu.<\/p>\n\n\n\n Kada\nprad\u0117jai ra\u0161yti poezij\u0105, kuri sugul\u0117 \u012f tavo pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ra\u0161yti\nprad\u0117jau keliaudama po Iran\u0105. Visada tro\u0161kau pa\u017einti \u0161i\u0105 \u0161al\u012f,\nbet ilgai atid\u0117liojau kelion\u0119. Tuo metu gyvenau visi\u0161koje\njuodumoje. Man tai buvo savoti\u0161kas pab\u0117gimas i\u0161 tos skausmingos\nsituacijos. Po Iran\u0105 viena keliavau m\u0117nes\u012f laiko. Ir ten vis\nai\u0161kiau \u0117miau suprasti, kad dabartinis mano gyvenimo etapas niekur\nneveda, kad a\u0161 tik apgaudin\u0117ju save.<\/p>\n\n\n\n Iranas,\nkaip ir visa pers\u0173 kult\u016bra, tiesiog persismelk\u0119s poezija. Tai\nlabai daininga ir svajinga \u0161alis, nors jos \u017emon\u0117s gyvena po\ngele\u017eine priespaudos u\u017edanga, bet tas j\u0173 vidinis pa\u0161aukimas ir\nmeil\u0117 k\u016brybai manyje ka\u017ek\u0105 pabudino. A\u0161 v\u0117l prad\u0117jau ra\u0161yti.\nRa\u0161iau ir anks\u010diau, dar studij\u0173 metais gyvendama Londone, bet\ngr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105 tiesiog nustojau. O Irane eil\u0117s \u0117m\u0117 plaukti\ni\u0161 vidaus. Gal tiesiog i\u0161 \u0161alies pama\u010diau save ir supratau, kaip\nman gaila \u0161ito \u017emogaus \u2013 sav\u0119s pa\u010dios, nes gyvenu tokiuose\ntoksi\u0161kuose santykiuose, vis\u0173 pirma \u2013 su savimi pa\u010dia. Poezija\nman tapo savoti\u0161ka terapija. B\u016bdavo, nubundu vidury nakties, ir\nstaiga i\u0161 vidaus pradeda lietis \u017eod\u017eiai, ra\u0161ydavau juos ir\nverkdama, ir pagauta euforijos, kai atrod\u0117, kad vidus tiesiog valosi\nir susideda \u012f eiles, kurios leid\u017eia man pa\u010diai suvokti ir i\u0161jausti\nt\u0105 didel\u012f skausm\u0105. Kartais atrodydavo ne\u012ftik\u0117tina, kad vienas\n\u017emogus savyje gali tur\u0117ti tiek skausmo. Tod\u0117l keletas mano poem\u0173\nkalba apie kolektyvin\u012f moter\u0173 skausm\u0105. Moter\u0173, kurios netur\u0117jo\nprogos i\u0161sakyti, i\u0161lieti, parodyti, k\u0105 jau\u010dia.<\/p>\n\n\n\n Ra\u0161ymas\npama\u017eu mane i\u0161 tamsos \u0117m\u0117 vesti \u012f \u0161vies\u0105. Tur\u0117jau nusileisti\n\u012f pat\u012f dugn\u0105, kad im\u010diau kilti link \u0161viesos. Tik niekada\nnegalvojau, kad i\u0161 to gal\u0117t\u0173 gimti knyga. A\u0161 tiesiog ra\u0161iau.\nNors dabar manau, kad vis tiek pas\u0105moningai leidau \u017eenklus \u012f\nvie\u0161um\u0105, lyg \u0161aukdamasi pagalbos. Poezija man pad\u0117jo u\u017emegzti\nry\u0161\u012f su daugybe \u017emoni\u0173, kurie i\u0161gyveno t\u0105 pat\u012f.<\/p>\n\n\n\n \u017dmon\u0117s\ntau ra\u0161ydavo ir pasakodavo apie savo skausm\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jeigu\nne mano sek\u0117jai, a\u0161 turb\u016bt niekada neb\u016b\u010diau sugalvojusi i\u0161leisti\npoezijos knygos, juolab \u2013 angl\u0173 kalba. Tai atrod\u0117 ne\u012fmanoma. Kas\nnor\u0117t\u0173 tai skaityti?! Ta\u010diau \u017emon\u0117s buvo pats did\u017eiausias mano\npalaikymas. Ma\u010diau, kaip giliai mes leid\u017eiam\u0117s \u012f pokalbius, kuri\u0173\nmums taip reik\u0117jo. Poezija mums tapo lyg gelb\u0117jimosi ratu, \u012f kur\u012f\ngal\u0117jome \u012fsikabinti ir \u0161iek tiek pails\u0117ti, pab\u016bti, ir plaukti\ntoliau, kol pasieksime krant\u0105. Tas gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys man suteik\u0117\ndr\u0105sos, tik\u0117jimo ir noro, kad \u0161i knyga atsirast\u0173.<\/p>\n\n\n\n Ar\ndabar jau gali atsakyti, kokius etapus turi pereiti \u017emogus, kad\ni\u0161plaukt\u0173 i\u0161 skausmo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ko\ngero, kiekvienam kiek skirtingai, bet skausmas primena graik\u0173\ntragedij\u0105 ar dramos \u017eanr\u0105, kur yra pasakojimo eiga, kilimas,\nkulminacija ir atosl\u016bgis. Apie tai kalba ir \u201e5 ritm\u0173\u201c \u0161okio\njudesio terapijos autor\u0117 Gabrielle Roth. \u0160okis prasideda l\u0117tai,\ntada pereina \u012f staccato \u2013 moko i\u0161jausti skirtingas emocijas,\nv\u0117liau \u2013 \u012f chaoti\u0161k\u0105 ritm\u0105, kai visos tos emocijos tiesiog\nplaukia tavimi, tada prasideda lyri\u0161kasis etapas, kai pama\u017eu\nemocijos susibalansuoja ir prasideda ramyb\u0117, kai gali tiesiog gul\u0117ti\nir \u0161vyt\u0117ti i\u0161 vidaus, nes jautiesi paleid\u0119s visus jausmus ir\nskausmus.<\/p>\n\n\n\n Labai pana\u0161iai banguoja ir skausmas. Jausmai kunkuliuoja viduje tol, kol tiesiog nebegali j\u0173 nuslopinti, nei pab\u0117gti, nei pasisl\u0117pti. Nuo to skausmo pradedame tiesiog kratytis, o tada i\u0161sita\u0161kome \u012f visas puses, kol i\u0161silaisviname. Ko gero, labiausiai ir bijome to gaivali\u0161ko i\u0161sita\u0161kymo, nes tai rei\u0161kia nebeb\u016bti civilizuotu, puikiai i\u0161aukl\u0117tu, racionaliu \u017emogumi. Moterims dar sunkiau atrasti savyje slypint\u012f pykt\u012f, skausm\u0105, agresij\u0105. Blogos emocijos yra nat\u016bralios, tik mums ka\u017ekod\u0117l buvo \u012fdiegta, kad mes privalome b\u016bti laimingi, o visk\u0105, kas neatitinka laim\u0117s \u012fvaizd\u017eio, turime gniau\u017eti, slopinti, sl\u0117pti.<\/p>\n\n\n\n I\u0161mokti\nmyl\u0117ti save \u2013 be galo sunku, tiesa?<\/strong><\/p>\n\n\n\n To\nvis dar mokausi kiekvien\u0105 dien\u0105. Bet dabar man sekasi jau kur kas\ngeriau. Anks\u010diau mano meil\u0117 sau b\u016bdavo \u0161tai tokia: kokius \u0161e\u0161is\nm\u0117nesius ariu kaip arklys, visi\u0161kai nepaisydama savo galimybi\u0173\nrib\u0173, nuovargio, emocinio i\u0161sekimo, visk\u0105 aukoju d\u0117l kit\u0173, darau\ntai, ko visai nenoriu, kad laimingus padary\u010diau kitus, be galo daug\ndirbu, nes juk reikia u\u017esidirbti pinig\u0173, jau\u010diuosi nesaugi,\ni\u0161sita\u0161kiusi… O tada, po t\u0173 \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173, kai jau\u010diu, kad\ntuoj mirsiu, nueinu \u012f… masa\u017e\u0105. Padovanoju sau vien\u0105 trump\u0105\nseans\u0105. Tokia buvo mano meil\u0117 sau.<\/p>\n\n\n\n Kaip\nkeit\u0117si tavo po\u017ei\u016bris \u012f save?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jis\nkeit\u0117si kartu su vis augan\u010diu s\u0105moningumu, kai galiausiai\nsupratau, kad meil\u0117 sau \u2013 tai ne naujas drabu\u017eis ar tas pats\nmasa\u017eas. Ne, tai nuolatinis r\u016bpestis savimi ir savo emocijomis,\npastabumas ir jausm\u0173 rodymas, palaikanti aplinka, o b\u016btent jos man\ntragi\u0161kai tr\u016bko. O gal ji buvo \u0161alia, bet nesugeb\u0117jau pasteb\u0117ti,\nnes man buvo taip blogai. Galiausiai, kad ir kas tau k\u0105 besakyt\u0173,\njei pats sav\u0119s nekenti, tau niekas nepad\u0117s. O a\u0161 tuo metu sav\u0119s\ntikrai neken\u010diau.<\/p>\n\n\n\n Dabar\nnuolat klausiu sav\u0119s, ko i\u0161 ties\u0173 noriu, ir leid\u017eiu sau tai.\nVyksta nuolatinis pokalbis su savimi, be to, i\u0161mokau kalb\u0117tis tokiu\nmielu tonu, lyg su ma\u017eu vaiku. Ir tie pokalbiai mano vidiniam vaikui\nleid\u017eia pasijusti kur kas geriau.<\/p>\n\n\n\n O\nkaip i\u0161mokai ma\u017eiau dirbti? Juk tur\u0117t\u0173 kankinti nesaugumo jausmas\nir baim\u0117, kad, \u0161tai, mane tuoj visi pamir\u0161…<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dabar\ndirbu tikrai ma\u017eiau. Bet kai buvo labai blogai, man tikrai ner\u016bp\u0117jo,\nar mane pamir\u0161, ar ne. Kiekviena fotosesija man kainuodavo\nne\u017emoni\u0161kai daug pastang\u0173. Ir kai po kiek laiko paklausiau keli\u0173\n\u017emoni\u0173, ar jie pasteb\u0117jo, kaip sunku man buvo, dauguma krat\u0117\ngalvas, tik labai intuityv\u016bs \u017emon\u0117s prisipa\u017eino jut\u0119, kad manyje\nka\u017ekas vyksta.<\/p>\n\n\n\n Ar\nprie\u0161 priimdama sprendim\u0105 bijojai vienatv\u0117s jausmo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tuomet\nman i\u0161 ties\u0173 atrod\u0117, kad \u017emogus, su kuriuo gyvenau, buvo b\u016btent\nTAS gyvenimo vyras. Kai netekau geriausios savo draug\u0117s ir jutau,\nkaip tolstu nuo savo partnerio, man atrod\u0117, kad esu nieko verta, kad\nnesugebu u\u017emegzti ilgalaiki\u0173 santyki\u0173, kad \u017emon\u0117s, pamat\u0119 mano\nvid\u0173, mane palieka. \u012esivaizduokite, k\u0105 rei\u0161kia gyventi turint\ntok\u012f \u012fsitikinim\u0105! A\u0161 tiesiog jau\u010diausi esanti visi\u0161ka klaida.<\/p>\n\n\n\n Kai\natrod\u0117, kad gyvenime nieko nebekontroliuoju, kai viskas, kuo\ntik\u0117jau, tik ei\u017e\u0117jo ir iro, a\u0161 \u0117miausi vadinamosios protarpinio\nbadavimo dietos (angl. intermittent fasting). Jos esm\u0117 \u2013a\u0161tuonias\nvalandas per dien\u0105 valgyti, o likusias 16 valand\u0173 badauti. Tiesa,\na\u0161 ir per tas a\u0161tuonias ma\u017eai k\u0105 valgydavau… Atsisakiau\ncukraus, vis\u0173 miltini\u0173 patiekal\u0173, \u0117miau sportuoti ir greitai\nnetekau daug svorio. Pamenu, draug\u0117s man\u0119s pra\u0161ydavo \u2013 sustok! O\nman atrod\u0117, kad a\u0161 visk\u0105 kontroliuoju. Dabar jau \u017einau, kad\n\u017emon\u0117s, kuri\u0173 gyvenimas ima slysti i\u0161 po koj\u0173, gali imti\nkontroliuoti savo k\u016bn\u0105. Taip nutiko ir man.<\/p>\n\n\n\n![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-6.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\n![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-5.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\n![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-4.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\n![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-3.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\n![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-2.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\n![\"How](\"https:\/\/knygos-blogas.imgix.net\/blogas\/wp-content\/uploads\/how-to-swim-1.jpg?auto=format%2Ccompress&w=1024&h=1024\")
<\/figure>\n\n\n\n