\u201eSocialin\u0117s baim\u0117s gali komplikuoti ar net sugriauti gyvenim\u0105, tad turime suprasti, kaip jas \u012fveikti ir i\u0161gydyti\u201c, \u2013 teigia knygos \u201eKod\u0117l bijome kit\u0173\u201c autorius Christophe Andr\u00e9. Lietuvos skaitytojams puikiai pa\u017e\u012fstamas psichoterapeutas, psichiatras Ch. Andr\u00e9 su kolegomis Patrick L\u00e9geron ir Antoine Pelissolo sutelkia j\u0117gas ir k\u0105 tik lietuvi\u0161kai pasirod\u017eiusioje knygoje \u201eKod\u0117l bijome kit\u0173?\u201c leid\u017eiasi tyrin\u0117ti m\u016bs\u0173 socialini\u0173 baimi\u0173 pasaulio.<\/p>\n\n\n\n
Kur yra riba tarp drovumo ir fobijos? Kiek nerimo tur\u0117tume toleruoti? K\u0105 daryti, kad pagaliau liautum\u0117s bijoti kit\u0173? Tai knyga visiems, kurie bijo susidurti su kit\u0173 \u017evilgsniais ir vertinimais. Visiems, kurie yra pavarg\u0119 nuo minties: \u201eNor\u0117jau, bet nei\u0161dr\u012fsau.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Kvie\u010diame skaityti knygos \u201eKod\u0117l bijome kit\u0173?\u201c i\u0161trauk\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l taip sunku pasakyti \u201ene\u201c?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012etvirtinti save \u2013 tai geb\u0117ti apginti savo teises, i\u0161sakyti savo norus, poreikius, nuomon\u0119 kit\u0173 \u017emoni\u0173 akivaizdoje. Sunkumai \u012ftvirtinti save da\u017eniausiai susij\u0119 su socialinio nerimo rei\u0161kiniais, pavyzd\u017eiui, tokiose situacijose: kam nors ko nors nesuteikti, pra\u0161yti paskolos arba paslaugos, pareik\u0161ti nesutikim\u0105, i\u0161sakyti nuomon\u0119 grupei \u017emoni\u0173, kurie yra kitos nuomon\u0117s, atsakyti \u012f kritik\u0105 ir priekai\u0161tus, pareik\u0161ti pretenzij\u0105 pardav\u0117jui ir pan.<\/p>\n\n\n\n Baim\u0117 prie\u0161tarauti, supykdyti, atrodyti aroganti\u0161kiems, \u012fskaudinti arba suerzinti mus da\u017enai past\u016bm\u0117ja atsisakyti veiksm\u0173, kuri\u0173 imtis visi\u0161kai pagr\u012fsta m\u016bs\u0173 teis\u0117. M\u016bs\u0173 teis\u0117, bet kartais ir pareiga: gydytojai, kurie privalo prane\u0161ti savo pacientams baisias diagnozes, \u017eino, kad \u0161is procesas nelengvas ir net bauginantis. Tokio susilaikymo pagrindas \u2013 konflikto baim\u0117, kai atrodo, kad bet kokia \u012ftampa ar nepritarimas gali peraugti \u012f mu\u0161tynes, ir, \u017einoma, \u201ekito\u201c prana\u0161umas, nes jis b\u016btinai daug stipresnis, protingesnis ir apskritai teisesnis.<\/p>\n\n\n\n Kai atrodo, kad visi mus stebi<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kartais mes b\u016bg\u0161taujame, kad pa\u0161nekovai gali mus skaityti kaip atverst\u0105 knyg\u0105; kad jie gali \u012f\u017evelgti m\u016bs\u0173 slap\u010diausius jausmus, mintis, ketinimus \u2013 i\u0161 \u010dia baim\u0117 prieiti prie patikusio \u017emogaus tikintis jam irgi patikti, o kartais tiesiog gatv\u0117je papra\u0161yti jo kontakt\u0173. Tada situacija \u0161iek tiek pana\u0161i \u012f vaik\u0173 ar paaugli\u0173, kurie nugvelb\u0117 saldain\u012f ar \u017eaisliuk\u0105: kai tik pavogtas daiktas atsiduria ki\u0161en\u0117je, jiems atrodo, kad visi \u012f juos nukreipti \u017evilgsniai rei\u0161kia nepritarim\u0105 arba \u012f\u017evelgia j\u0173 sutrikim\u0105 ir permato \u0161elmyst\u0119. Tada \u017emon\u0117s i\u0161sig\u0105sta, kad bus demaskuoti ir nuvils aplinkinius atskleid\u0119 savo tikr\u0105j\u0105 prigimt\u012f, tikr\u0105j\u0105 vert\u0119. \u0160ios baim\u0117s, priklausomai nuo situacijos, apima tris aspektus: baim\u0119 atskleisti savo tr\u016bkumus, baim\u0119 atskleisti g\u0117ding\u0105 paslapt\u012f, baim\u0119 atskleisti socialin\u012f nukrypim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Baim\u0117, kad kiti pasteb\u0117s j\u0173 tr\u016bkumus, labai da\u017ena tarp socialiai nerimasting\u0173 \u017emoni\u0173: jiems neva stinga intelekto, kult\u016bros, \u012fdomi\u0173 dalyk\u0173, kuriais b\u016bt\u0173 galima pasidalyti pokalbio metu, laisvumo ir nat\u016bralumo. Kartais ir kai kurios paslaptys mums kelia diskomforto jausm\u0105. O d\u0117l baim\u0117s pasirodyti nenormaliems kiek artimiau bendraujant su kitais, tai ji da\u017enai susijusi su b\u016bg\u0161tavimu, kad m\u016bs\u0173 sumi\u0161imas bus pa\u0161nekovo pasteb\u0117tas ir palaikytas \u201ekeistu elgesiu\u201c.<\/p>\n\n\n\n Kai nerimauja ne tik mintys, bet ir k\u016bnas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Simptomai, kuriuos jau\u010dia baim\u0119 i\u0161gyvenantys \u017emon\u0117s, labai \u012fvair\u016bs. Tyr\u0117jai sudar\u0117 j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 remdamiesi \u017emoni\u0173, kankinam\u0173 stipraus socialinio nerimo, apklausomis, kuriose pagal da\u017enum\u0105 i\u0161vardyti simptomai (raskite savuosius!): \u0161irdies plakimas, drebulys, prakaitavimas, raumen\u0173 \u012ftampa, skrand\u017eio spazmai, burnos ir gerkl\u0117s d\u017ei\u016bvimas, kar\u0161\u010dio ir \u0161al\u010dio poj\u016b\u010di\u0173 kaita, raudonavimas, galvos skausmai, galvos ver\u017eimo, svaigimo poj\u016btis. Ir tai dar ne viskas!<\/p>\n\n\n\n Tad nestebina, kad nema\u017eai socialin\u012f nerim\u0105 i\u0161gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fsitikin\u0119, jog j\u0173 problema yra fizinio pob\u016bd\u017eio. Jie kreipiasi \u012f gydytojus, daro kraujo tyrimus, elektrokardiogramas, \u012fvairias rentgenogramas, bando vaistus, ta\u010diau be menkiausio rezultato.<\/p>\n\n\n\n Daugelis \u017emoni\u0173 net nepagalvoja, jog \u0161ios savijautos kilm\u0117 \u2013 emocin\u0117. Tarkime, pakartotiniai paraudimai da\u017enai interpretuojami kaip somatin\u0117s ligos po\u017eymis, ir dauguma m\u016bs\u0173 pacient\u0173 d\u0117l \u0161io simptomo, kuris i\u0161 ties\u0173 yra emocinis, pirmiausia kreipiasi \u012f odos, hormon\u0173 ar \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 specialistus.<\/p>\n\n\n\n Ar socialin\u012f nerim\u0105 galime \u012fveikti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Socialinis nerimas yra nat\u016brali \u017emogaus gyvenimo dalis, ta\u010diau svarbu suprasti, kada jis tampa problema, kuriai verta ie\u0161koti pagalbos. Sunkumai, susij\u0119 su socialinio nerimo b\u016bsena, rodos, yra neatskiriama \u017emogaus gyvenimo dalis. Mes visi turime u\u017emegzti santykius su kitais \u017emon\u0117mis, nes tam tikra prasme priklausome nuo j\u0173, bet taip pat turime \u012ftvirtinti savo individualum\u0105, vadinasi, ir stoti \u012f akistat\u0105 su kitais. Kiekvienam tenka laviruoti tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 apribojim\u0173, kurie yra pats egzistencijos pagrindas. Tokiu atveju gydytojas gali duoti patarim\u0173, bet \u010dia n\u0117ra nieko, kas b\u016bt\u0173 \u201emedicini\u0161ka\u201c. Bent jau daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tikrasis klausimas ne tas, ar reikia gydyti, o tas \u2013 kada prad\u0117ti teikti pagalb\u0105. Kokio sunkumo, diskomforto ar kan\u010dios lygio sutrikim\u0105 reik\u0117t\u0173 si\u016blyti ar sutikti gydyti? Sprendim\u0105 lengviausia priimti tik kra\u0161tutiniais atvejais: ne\u017eymiai susinervinan\u010dio oratoriaus, kuris apskritai jau\u010diasi kaip \u017euvis vandenyje ir nerimas j\u012f apima tik kelias akimirkas prie\u0161 sakant kalb\u0105, akivaizdu, nereikia gydyti; socialin\u0117 fobija, kuri trukdo \u017emogui i\u0161eiti i\u0161 nam\u0173 ar net naudotis telefonu \u2013 prie\u0161ingai \u2013 turi b\u016bti gydoma. O kas yra tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173? Ar reikia gydyti drov\u0173 \u017emog\u0173, kuris nuolat patiria nes\u0117kmes meil\u0117s ir profesin\u0117je srityse? O vieni\u0161\u0105 \u017emog\u0173, kuris neturi pa\u017e\u012fstam\u0173 nei draug\u0173, gyvena nyk\u0173 gyvenim\u0105 ir pasigeria, kai vyresnioji sesuo j\u012f pakvie\u010dia vakarieniauti su nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis?<\/p>\n\n\n\n Kod\u0117l svarbu suprasti savo baim\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pirmasis \u017eingsnis \u012fveikiant socialin\u012f nerim\u0105 \u2013 j\u012f suprasti. \u0160ios m\u016bs\u0173 knygos tikslas \u2013 kilstel\u0117ti nei\u0161manymo u\u017edang\u0105 ir parodyti po \u012fvairiomis kauk\u0117mis slypin\u010di\u0105 baim\u0119, jau\u010diam\u0105 kitiems \u017emon\u0117ms. Perprasti savo sutrikim\u0105, suvokti jo vidinius mechanizmus \u2013 tai jau rei\u0161kia nebeb\u016bti visi\u0161ka jo auka. \u017dinoti apie veiksmingas terapines strategijas, kurias taiko specialistai, rei\u0161kia prad\u0117ti geriau j\u012f valdyti. Priimti sprendim\u0105 atsikratyti savo nerimo ir tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 sunkum\u0173 rei\u0161kia pagaliau atsiverti prasmingesniam gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n K\u0105 galima daryti jau dabar?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nerimo \u012fveikimas prasideda ne nuo dideli\u0173 poky\u010di\u0173, o nuo ma\u017e\u0173 \u017eingsneli\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 ekspozicijos principas. Socialiai nerimastingiems \u017emon\u0117ms b\u016bdinga nuolat nor\u0117ti pab\u0117gti, pasitraukti \u012f savo vieni\u0161\u0105 pasaul\u0117l\u012f. Taip jie apmal\u0161ina nerim\u0105, o tai netrukus tampa nat\u016braliu refleksu.<\/p>\n\n\n\n Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173 norint i\u0161spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105 \u2013 palaipsniui priprasti prie g\u0105sdinan\u010di\u0173 situacij\u0173. Beje, dauguma pager\u0117jimo atvej\u0173, kai apsieita be terapijos, kaip tik ir susij\u0119 su aplinkyb\u0117mis, kurios, kaip sakoma, paskubino \u012fvyki\u0173 eig\u0105. Tai tinka daugumai vaik\u0173: jeigu t\u0117vai j\u0173 neizoliuoja ir leid\u017eia gyventi atvir\u0105 gyvenim\u0105, kuriame vis daug\u0117ja susitikim\u0173 ir i\u0161siskyrim\u0173, socialinis nerimas, kuris yra normalus j\u0173 raidai nuo a\u0161tunto m\u0117nesio iki dvej\u0173 met\u0173, i\u0161nyksta.<\/p>\n\n\n\n Tokiems procesams palengvinti yra labai paprast\u0173 technik\u0173, vadinam\u0173 ekspozicijos metodais. Ekspozicijos principas yra toks: kol mes ko nors vengiame, mes negalime nebijoti (\u201ejei neb\u016b\u010diau veng\u0119s, b\u016bt\u0173 \u012fvykusi katastrofa\u201c). Ydingas ratas vienodas visoms fobijoms: kuo labiau bijome, tuo labiau vengiame, o kuo labiau vengiame, tuo labiau bijome\u2026 Jeigu, prie\u0161ingai, susiduriame \u2013 pagal gerai \u017einomas elgesio terapeut\u0173 taisykles \u2013 su tuo, ko bijome, galiausiai visada \u2013 visada! \u2013 nerimas suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eSocialin\u0117s baim\u0117s gali komplikuoti ar net sugriauti gyvenim\u0105, tad turime suprasti, kaip jas \u012fveikti ir i\u0161gydyti\u201c, \u2013 teigia knygos \u201eKod\u0117l bijome kit\u0173\u201c autorius Christophe Andr\u00e9. Lietuvos skaitytojams puikiai pa\u017e\u012fstamas psichoterapeutas, psichiatras Ch. Andr\u00e9 su kolegomis Patrick L\u00e9geron ir Antoine Pelissolo sutelkia j\u0117gas ir k\u0105 tik lietuvi\u0161kai pasirod\u017eiusioje knygoje \u201eKod\u0117l bijome kit\u0173?\u201c leid\u017eiasi tyrin\u0117ti m\u016bs\u0173 socialini\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":31,"featured_media":16196,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[608],"tags":[476],"class_list":["post-16194","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-knygu-istraukos","tag-tyto-alba"],"yoast_head":"\n