Knygoje \u201eNieko baisaus, jei tau li\u016bdna\u201c<\/a> psichoterapeut\u0117 Megan Devine<\/a> teigia, kad sielvartas \u2013 jokiu b\u016bdu ne problema, kuri\u0105 privalu i\u0161spr\u0119sti, o veikiau nei\u0161vengiama patirtis, kuri\u0105 reikia gerbti ir priimti. Pati i\u0161gyvenusi netik\u0117t\u0105 artimiausio \u017emogaus netekt\u012f autor\u0117 pateikia gyvenimi\u0161k\u0173 patarim\u0173 ir si\u016blo nauj\u0105 atspirties ta\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kvie\u010diame skaityti k\u0105 tik lietuvi\u0161kai pasirod\u017eiusios knygos \u201eNieko baisaus, jei tau li\u016bdna\u201c i\u0161trauk\u0105, kod\u0117l netur\u0117tume prisidengti apsimestiniu pozityvumu.<\/p>\n\n\n\n ***<\/p>\n\n\n\n Lengviau sukurti taisykli\u0173 rinkinius, leid\u017eian\u010dius puosel\u0117ti kontrol\u0117s iliuzij\u0105, nei susitaikyti su tiesa, kad baisi\u0173 dalyk\u0173 nutinka ir tuomet, kai visk\u0105 darome \u201egerai\u201c. \u0160i kalt\u0117s kaip saugumo laido id\u0117ja vienu ar kitu pavidalu egzistuoja nuo pat \u017emonijos au\u0161ros.<\/p>\n\n\n\n Aukos kaltinimas (ir g\u0117dinimas) yra taip paplit\u0119s, kad j\u012f ne visada atpa\u017e\u012fstame.<\/p>\n\n\n\n Anks\u010diau religin\u0117s organizacijos k\u016br\u0117 tok\u012f visatos paveiksl\u0105, kur vienas klaidingas poelgis gali atne\u0161ti baisi\u0173 pasekmi\u0173. \u0160iuolaikin\u0117 visuomen\u0117 \u012fsikibusi \u201eNaujojo am\u017eiaus\u201c, raginan\u010dio \u012f sunkumus, mirt\u012f ir gedul\u0105 \u017evelgti per s\u0105moningumo ir jogos prizm\u0119. Manoma, kad patys kuriame savo tikrov\u0119. Visa, kas vyksta i\u0161oriniame pasaulyje, t\u0117ra m\u016bs\u0173 vidaus atspindys. Esi toks laimingas, kok\u012f save padarai. N\u0117ra vietos nei li\u016bdesiui, nei d\u0117kingumui. Svarbiausia yra ketinimai. Laim\u0117 \u2013 tai darbas su savimi. Vienintel\u0117 reali yda yra neigiamas po\u017ei\u016bris.<\/p>\n\n\n\n Net jei pripa\u017e\u012fstame, kad kai kurie dalykai nutinka nepriklausomai nuo m\u016bs\u0173, vis vien tvirtiname, kad patys kontroliuojame savo atsak\u0105. Tikime, kad li\u016bdesys, pyktis ir sielvartas yra \u201etamsios\u201c emocijos, netobulo, nepakankamai i\u0161lavinto proto vaisius. Galb\u016bt ir negal\u0117jome u\u017ekirsti kelio tam, kas \u012fvyko, bet nuspr\u0119sdami jaustis gerai poveik\u012f su\u0161velnintume. U\u017esit\u0119s\u0119s li\u016bdesys \u2013 tai \u012frodymas, kad \u012f pasaul\u012f \u017evelgiame i\u0161 netinkamos perspektyvos.<\/p>\n\n\n\n Po \u0161iuo, regis, padr\u0105sinan\u010diu patarimu prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo emocijas, taigi ir u\u017e savo gyvenim\u0105, slypi ta pati kaltinim\u0173 kult\u016bra. Tai t\u0117ra skausmo vengimas, apvilktas pozityviais, pseudodvasingais \u017eod\u017eiais. Tai prielaida, kad laim\u0117 ir pasitenkinimas yra vieninteliai tikri sveikatos matai.<\/p>\n\n\n\n Knyg\u0173 autor\u0117, mokslinink\u0117 Barbara Ehrenreich kalba apie \u201epozityvaus m\u0105stymo tironij\u0105\u201c. Su pozityvaus m\u0105stymo (ir priverstinio \u201eatrodymo laimingam\u201c) mechanizmais ji pirm\u0105 kart\u0105 susid\u016br\u0117 sirgdama v\u0117\u017eiu ir gird\u0117dama raginimus \u012f diagnoz\u0119 \u017evelgti kaip \u012f dovan\u0105 ir atsikratyti \u201eneigiam\u0173\u201c min\u010di\u0173, kad \u0161ios netrukdyt\u0173 \u012fveikti lig\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201ePirmiausia atradau, kad ne visi \u012f \u0161i\u0105 lig\u0105 \u017evelgia su baime ir siaubu. Pasirodo, vienintel\u0117 teisinga nuostata \u2013 tai optimizmas. Tam reikia paneigti suprantamus pyk\u010dio ir baim\u0117s jausmus, palaidoti juos po kosmetiniu linksmumo sluoks niu\u2026 Suprantama, kyla problem\u0173, kai pozityvus m\u0105stymas \u201enesuveikia\u201c ir v\u0117\u017eys ima plisti arba nepasiduoda gydymui. Tuomet pacientui belieka kaltinti save, kad nebuvo pakankamai pozityvus; galb\u016bt neigiamos nuostatos i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 ir suk\u0117l\u0117 v\u0117\u017e\u012f\u2026<\/p>\n\n\n\n Amerikie\u010di\u0173 kult\u016broje veikia ideologin\u0117 j\u0117ga, skatinanti neigti realyb\u0119, d\u017eiugiai pasitikti nelaimes ir kaltinti save d\u0117l savo likimo\u2026\u201c<\/p>\n\n\n\n Per 2000-\u0173j\u0173 vidurio finans\u0173 kriz\u0119 Ehrenreich \u0117m\u0117si tirti pozityv\u0173 m\u0105stym\u0105 ir jo poveik\u012f tiems, kurie neteko darbo, nam\u0173 ar pensijos. Skurdo ir finansini\u0173 sunkum\u0173 akivaizdoje buvo kalbama, kad darbo praradimas ir nam\u0173 netekimas yra dovanos. Es\u0105, jei nori sulaukti tikros s\u0117km\u0117s, nereikia nieko, tik tik\u0117ti savimi ir skleisti teigiam\u0105 nuostat\u0105. Jei pakankamai tvirtai tik\u0117si, \u012fveiksi bet kokias i\u0161orines kli\u016btis. Toks priverstinis pozityvumas buvo puiki strategija panaikinti kriz\u0119 suk\u0117lusi\u0173 korporacij\u0173 atsakomyb\u0119. \u201eAr begali b\u016bti geresnis b\u016bdas numal\u0161inti \u017emoni\u0173 nepasitenkinim\u0105, nei tvirtinimas, kad j\u0173 kan\u010dios kyla i\u0161 netinkamo po\u017ei\u016brio?\u201c \u2013 ra\u0161o Ehrenreich.<\/p>\n\n\n\n Ar begali b\u016bti geresnis b\u016bdas nutildyti gedint\u012fj\u012f, nei apkaltinti j\u012f d\u0117l \u0161io jausmo?<\/p>\n\n\n\n Toks skund\u0173, nepasitenkinimo ir abejoni\u0173 mal\u0161inimas turi gilias \u0161aknis. Vyriausyb\u0117s ir valdantieji, u\u017euot ie\u0161koj\u0119 tikr\u0173 skurdo, smurto, nelygyb\u0117s ir nestabilumo prie\u017eas\u010di\u0173, per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105 slopino nepasitenkinim\u0105 reikalaudami optimizmo ir tildydami tuos, kurie tiksliai apib\u016bdindavo situacij\u0105. Pasidalij\u0119s abejon\u0117mis ar baim\u0117mis d\u0117l to, kas vyksta, gal\u0117jai b\u016bti nu\u017eudytas ar i\u0161tremtas (daugelyje kult\u016br\u0173 atskyrimas nuo saugum\u0105 teikian\u010dios bendruomen\u0117s rei\u0161k\u0117 mirt\u012f). Jei priverstiniu optimizmu nepavykdavo numal\u0161inti mai\u0161to, to b\u016bdavo pasiekiama nukreipus d\u0117mes\u012f nuo esamos realyb\u0117s \u012f koki\u0105 nors pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 ar laiming\u0105 ateit\u012f danguje. Kuo daugiau kent\u0117si dabar, tuo didesn\u012f atpild\u0105 gausi paskui. Esi i\u0161bandomas, ar sugeb\u0117si atsilaikyti sunkiomis aplinkyb\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n Gr\u012f\u017etame prie senojo religinio modelio, kuriuo remiantis buvo kuriama beveik visa Vakar\u0173 kult\u016bra. Jei gyvenime kas nors nesiseka, vadinasi, ka\u017ek\u0105 darei blogai. Supykdei Diev\u0105 (arba valdan\u010di\u0173j\u0173 klas\u0119). Nepakankamai uoliai laikeisi taisykli\u0173. Kan\u010dia \u2013 tai atpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119. \u017dinoma, esi baud\u017eiamas. Jei kokiu nors b\u016bdu visk\u0105 darei gerai, bet reikalai vis vien pakrypo \u012f blog\u0105j\u0105 pus\u0119, k\u0105 gi, atlygio sulauksi danguje. Ken\u010diantieji yra ar\u010diausiai Dievo. Pomirtiniame gyvenime tav\u0119s laukia atlygis, pa\u017ead\u0117toji \u017eem\u0117, ka\u017ekokie mitiniai geri laikai, kai viskas galiausiai i\u0161sispr\u0119s.<\/p>\n\n\n\n Toks auk\u0173 kaltinimas ir kan\u010di\u0173 i\u0161auk\u0161tinimas n\u0117ra nauji dalykai, tik mes suk\u016br\u0117me gra\u017eesn\u0119 kalb\u0105 jiems perteikti.<\/p>\n\n\n\n Kai kurios pasaulio vyriausyb\u0117s d\u0117l politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tebenaudoja kaltinimus d\u0117mesiui nukreipti. Tas pats pasakytina ir apie po\u017ei\u016br\u012f \u012f gedul\u0105 bei netektis daugelyje skirting\u0173 kult\u016br\u0173. Tai matome populiariojoje psichologijoje ir Ryt\u0173 filosofij\u0105 interpretuojan\u010diame \u201eNaujajame am\u017eiuje\u201c, tik truput\u012f kitu aspektu: jei kenti, tai tod\u0117l, kad nesi iki galo susiderin\u0119s su tikr\u0105ja savastimi. Jei b\u016btum u\u017emezg\u0119s ry\u0161\u012f su savo \u201eesme\u201c, b\u016btum tai numat\u0119s. Liga ar vargas \u2013 tai \u017eenklas, kad tavyje esama kokio nors negatyvo ar apmaudo; sl\u0117pei juos mintyse, tod\u0117l jie pasirod\u0117 fiziniu pavidalu.<\/p>\n\n\n\n \u017dinoma, jei \u017emogui nutinka kas nors bloga, mes j\u012f atjau\u010diame. Ryt\u0173 tradicijos moko, kad turime atjausti vieni kitus. Bet niekas nevyksta be prie\u017easties, tad jei b\u016btum dvasingesnis, tvirtesnis, tur\u0117tum glaudesn\u012f ry\u0161\u012f su savimi ir pasauliu, to neb\u016bt\u0173 nutik\u0119. Galb\u016bt ne\u0161i praeities karm\u0105. Galb\u016bt kaupi ger\u0105 karm\u0105 atei\u010diai. Ka\u017ekokiame platesniame pasaulyje sutikai priimti \u0161i\u0105 gyvenimo pamok\u0105. Jei i\u0161 ties\u0173 eitum nu\u0161vitimo keliu, dirbtum su savimi, bet nutikt\u0173 kokia nelaim\u0117, der\u0117t\u0173 vir\u0161 jos pakilti. Mokykis prie nieko neprisiri\u0161ti. Nesileisk i\u0161mu\u0161amas i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173. Visur atrask g\u0117r\u012f.<\/p>\n\n\n\n Ka\u017ekaip tur\u0117tume susitaikyti su kan\u010dia ir priimti j\u0105 kaip dovan\u0105, reikaling\u0105, kad taptume geresniais \u017emon\u0117mis, ir neleisti netek\u010diai pakeisti m\u016bs\u0173 \u012fprasto, laimingo, ro\u017einio, optimistinio gyvenimo. Skausminga emocin\u0117 b\u016bsena netur\u0117t\u0173 ilgai t\u0119stis, nes tai tik trumpa stotel\u0117 kelyje \u012f \u0161viesesn\u012f ir geresn\u012f (ar bent jau \u201enormal\u0173\u201c) save. Kan\u010dia skatina augti.<\/p>\n\n\n\n Visa tai yra kult\u016briniai naratyvai, auk\u0161tinantys transformacij\u0105, bet atkakliai vengiantys skausmo realyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Kaltinim\u0173 kult\u016br\u0105 ir gedulo atmetimo epidemij\u0105 dar labiau stiprina dvasiniai, meditaciniai ir kiti savistabos bei tobul\u0117jimo \u012frankiai. \u012esikalame \u012f galv\u0105, kad \u201edvasingas\u201c ir \u201etobulas\u201c \u017emogus tur\u0117t\u0173 d\u0117l nieko nesijaudinti. Mes slapstom\u0117s, tvirtindami, kad esame pakil\u0119 vir\u0161 skausmo, arba nusprend\u017eiame ugdytis rytieti\u0161k\u0105 \u201eneprisiri\u0161im\u0105\u201c. Jaudintis d\u0117l koki\u0173 nors pasaulio dalyk\u0173 atrodo \u017eema. Jei bet kokiomis aplinkyb\u0117mis i\u0161liekame ram\u016bs, jei niekas negali m\u016bs\u0173 sujaudinti, vadinasi, esame dvasi\u0161kai ir emoci\u0161kai pa\u017eeng\u0119.<\/p>\n\n\n\n Be to, laikom\u0117s id\u0117jos, kad dvasin\u0117s praktikos pa\u010dios savaime gali numal\u0161inti skausm\u0105 ir suteikti ramyb\u0119. Mes \u012fsitikin\u0119, kad tai \u012frankiai, skirti savijautai pagerinti.<\/p>\n\n\n\n Dvasin\u0117s ir meditacin\u0117s praktikos neskirtos skausmui mal\u0161inti, net jei m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 tvirtina kitaip. Tai kan\u010di\u0173 vengian\u010dios kult\u016bros simptomas, o ne tikslus pa\u010di\u0173 praktik\u0173 apib\u016bdinimas.<\/p>\n\n\n\n Da\u017enai piktnaud\u017eiaujama gra\u017eiais mokymais, bandant juos panaudoti tam, kam jie n\u0117ra skirti.<\/p>\n\n\n\n Vis\u0173 religij\u0173 dvasin\u0117s praktikos, taip pat s\u0105moningumas \u012fvairiausiais jo pavidalais turi pad\u0117ti nugyventi gyvenim\u0105 tok\u012f, koks jis yra, o ne pad\u0117ti vir\u0161 jo pakilti. Tai \u012frankiai, lydintys per gedul\u0105 ir padedantys j\u012f i\u0161tverti. Jie suteikia atokv\u0117p\u012f nepakeliamuose varguose. Ir tai n\u0117ra tas pats, kas nuslopinti skausm\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kiekvienos tikros religijos mokymas padeda tapti labiau \u017emogumi, o ne pakilti vir\u0161 \u017emogi\u0161kumo; skatina megzti ry\u0161\u012f, o ne nuo visko atsiriboti.<\/p>\n\n\n\n Vadinamasis dvasinis aplinkkelis i\u0161 esm\u0117s yra tas pats senas atotr\u016bkis tarp proto ir \u0161irdies \u2013 bandymas vengti \u017emoni\u0161kumo, tampant vis labiau intelektualiam. Mes tai darome tod\u0117l, kad b\u016bti \u017emogumi skauda. Skauda, nes mylime. Nes esame susij\u0119 su mus supan\u010diais \u017emon\u0117mis ir li\u016bdime jiems mirus. Skauda, kai prarandame mylim\u0105j\u012f. Dvasingumas ir s\u0105moningumas padaro mus atviresnius skausmui, kan\u010diai ir sunkumams, nes visa tai yra meil\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pakilti \u012f intelekto auk\u0161tumas, svaidytis aforizmais apie dvasingum\u0105 \u2013 tai vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 apsisaugoti nuo jausm\u0173. Neigdami, kad esame prie ko nors prisiri\u0161\u0119, m\u0117giname apsiginti. Galb\u016bt tvirtiname, kad esame pasiek\u0119 auk\u0161t\u0105 s\u0105moningumo lygmen\u012f, bet i\u0161 tikro tai tik i\u0161likimo instinkto, kur\u012f reguliuoja smegen\u0173 kamienas, aprai\u0161ka. Mums reikalinga limbin\u0117 sistema: geb\u0117jimas kituose i\u0161vysti save ir su meile juos priimti.<\/p>\n\n\n\n I\u0161tverti buvimo \u017emogumi kan\u010di\u0105 \u012fmanoma ne j\u0105 neigiant, o i\u0161gyvenant. Leid\u017eiant jai b\u016bti. Nestabdant jos ir neu\u017edarant, netvirtinant, kad ken\u010dia tik \u201enetobulieji\u201c, kaip skelbia \u0161iuolaikin\u0117s neigimo formos. Tai paistalai. Elitizmas. Jei tuo tik\u0117tum, tur\u0117tum \u201ene\u012fsileisti\u201c skausmo ir gr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 laim\u0117s b\u016bsen\u0105.<\/p>\n\n\n\n Bet mes \u012fsileid\u017eiame skausm\u0105, nes jis tikras. Nes j\u012f \u012fsileisti lengviau, nei jam prie\u0161intis. Nes b\u016bti su juo yra geriau, maloniau, \u0161velniau ir lengviau \u2013 net jei nuo jo ply\u0161ta \u0161irdis. Nes \u017evelgti \u012f kan\u010di\u0105, neu\u017esisklend\u017eiant ir jos neneigiant, yra nu\u0161vitimas. Turite b\u016bti tvirti ir protingi, kad gal\u0117tum\u0117te nenusukti aki\u0173 nuo gedulo realyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Nesvarbu, kuo tikite ir kokias pratybas atliekate, netur\u0117tum\u0117te versti sav\u0119s pakilti vir\u0161 skausmo ar kaip nors j\u012f neigti. Ties\u0105 sakant, pratybos da\u017enai padeda jausti daugiau, o ne ma\u017eiau. Kai esate palau\u017etas, normalu jaustis pal\u016b\u017eusiam. Vaidinti, kad yra kitaip, \u2013 dvasin\u0117 puikyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n Atminkite: jei giliai li\u016bdite, tai dar nerei\u0161kia, kad jums stinga dvasingumo ar emocinio intelekto. J\u016bs\u0173 li\u016bdesys visi\u0161kai suprantamas, o pasiry\u017eimas i\u0161tverti savo kan\u010di\u0105 \u2013 tai emocij\u0173 gilumo ir emocini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 po\u017eymis. Atjauta \u2013 suvokimas, k\u0105 jauti pats ir k\u0105 jau\u010dia kiti, \u2013 rodo, kad einate tobul\u0117jimo keliu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Skyrybos, darbo ar nam\u0173 praradimas, drasti\u0161ki fiziniai poky\u010diai, artim\u0173j\u0173 mirtis \u2013 tokios netektys yra nei\u0161vengiama kiekvieno patirtis. Visgi \u0161iandienos visuomen\u0117je \u012f gedul\u0105 \u017ei\u016brima kaip \u012f lig\u0105, kuri\u0105 reikia kuo grei\u010diau i\u0161gydyti. Gyvename nei\u0161sakyto sielvarto epidemijos laikais: nuolat raginami pamir\u0161ti, atsitiesti, gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105 jau\u010diam\u0117s nesuprasti, teisiami ir palikti vieni su savo skaud\u017eiomis mintimis. Knygoje…<\/p>\n","protected":false},"author":34,"featured_media":15382,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[228],"tags":[203,3142,2319,476],"class_list":["post-15381","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-knygos-lt-naujienos","tag-asmenybes-tobulinimas","tag-megan-devine","tag-populiarioji-psichologija","tag-tyto-alba"],"yoast_head":"\nPozityvumo kultas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n
Kuo blogas pozityvus m\u0105stymas?<\/h3>\n\n\n\n
Dvasinis aplinkelis ir nu\u0161vitimo mitas<\/h3>\n\n\n\n