Tie, kas ieško aistros ir laukiniškumo, renkasi Philipą Rothą, o Anne Tyler skaito tie, kam reikia pieno ir sausainių. Taip apie savo kūrybą yra sakiusi pati A. Tyler, kurios kūrybinėje biografijoje – 24 knygos. Tačiau skaičiusieji bent vieną šios rašytojos knygą spėjo pajusti, kad jos kūryba kur kas daugiau nei sausainiai su pienu. Pulitzerio premijos laureatė A. Tyler turi retą talentą atskleisti šeimos santykių subtilybes. Jos knygose, atrodytų, nenutinka nieko dramatiško, bet įvyksta esminiai lūžiai. Kaip ir gyvenime.
Ką tik lietuviškai pasirodė naujausias A. Tyler romanas „Garetų šeimos istorija“, kurį į lietuvių
kalbą vertė Rūta Tumėnaitė. Šis nepaprasto grakštumo ir subtilumo romanas dar kartą patvirtina
A. Tyler gebėjimą užrašyti paprastų žmonių gyvenimo istorijas ir jomis perteikti universalius
patyrimus.
Kur slypi A. Tyler fenomenas?
Lakoniškai, subtiliai ir sukrečiančiai ji atveria paprastų žmonių paprastas istorijas – taip apie
vienos žymiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų A.Tyler kūrybą atsiliepia kritikai. Net apie
didžiausius sukrėtimus autorė kalba ramiai, tačiau sugeba atverti jų gelmes. A. Tyler akiratyje –
žmonės, kurių gyvenimai iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo šimtų tūkstančių kitų.
Lietuvos skaitytojams viena ryškiausių šiuolaikinių JAV rašytojų jau pažįstama kaip romanų
„Mėlynų siūlų ritė“, „Laikrodžio šokis“, „Mėgėjiška santuoka“, „Tik vienas žingsnis“ autorė.
Neabejotinai svarbus A. Tyler romanų veikėjas – laikas. „Garetų šeimos istorija“, kaip ir daugelis
rašytojos romanų, tampa šeimos saga, nes apima kelių kartų gyvenimus. Tiesa, autorė niekada
nepasakoja įvykių chronologiškai, tad tokia kompozicija leidžia apnuoginti vis naujas
smulkmenas ir iš pažiūros ne pačius svarbiausius įvykius. A. Tyler dažnai priverčia skaitytoją
nuščiūti, nes, atrodo, dėliojant nereikšmingų kasdienybės įvykių dėlionę atsiveria tai, kas iš tiesų
esmingai formuoja žmonių santykius ir ryšius. Ir visa tai A. Tyler daro juvelyriškai, su atjauta
žmonėms ir žiupsniu ironijos.
Kas šeimą padaro šeima?
Krūvelė nepažįstamųjų, įspraustų į socialinius vaidmenis. Taip šeimą mato A. Tyler romane
„Garetų šeimos istorija“, kurio centre – pirma ir paskutinė Garetų vasaros kelionė ir lemtingas
įvykis, pakeitęs trijų kartų gyvenimus. Kartu gyvendami nedideliame namelyje prie ežero,
Garetai jaučiasi kaip niekad nutolę vienas nuo kito. Mama Mersė trokšta tapyti ir atsiriboti nuo
visų, tėtis Robinas deda visas pastangas, kad išmokytų mažąjį Deividą plaukti, jaunesnė dukra
Lilė susitelkusi į tikslą prarasti nekaltybę, o vyresnėlė Alisa jaučiasi abejinga viskam aplink.
Tai istorija apie šeimą. A. Tyler ne kartą yra pripažinusi, kad ją žavi šeimos idėja ir socialinių
santykių tvirtumas. Šeima, kuri gali įkvėpti, bet ir sužlugdyti, priimti, bet ir atskirti, kurioje
jautiesi savas, bet kartu svetimas. Tai žmonės, su kuriais esame susieti amžinai ir su kuriais ne
visada lengva išbūti. Taip veikia šeimos: manai, kad esi laisvas ir savarankiškas, bet iš tiesų
niekada nesi laisvas, jūs susieti visiems laikams. Taip romane konstatuoja jauniausias Garetų
vaikas Deividas. O jau vėliau jo žmona primena, kad šeimos nariai saugo nepatogias vieni kitų tiesas ir pateisina vienas kito netobulumą. Šeima yra priversta būti kartu. Šeimos nariai negali paprasčiausiai pasiduoti ir viską mesti taip, kaip tai gali daryti draugai ar pažįstami. Būtent todėl, A. Tyler nuomone, šeima yra išskirtinis socialinis konstruktas ir nepaliaujama tema kūrybai.
Kokias paslaptis slepia ramūs gyvenimai?
Ne vieno kritiko pastebėta, kad A. Tyler turi unikalų gebėjimą įkvėpti personažams gyvybę. Visų
jos knygų veikėjai – eiliniai amerikiečiai, kurių gyvenimą ji stebi pro savo namo Baltimorėje
langus. Jos rašymo stilius pasižymi nepaprastai dideliu dėmesiu detalėms, kartais tokioms
menkoms ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoms, tačiau būtent jos paverčia personažus gyvomis
asmenybėmis su keistais įpročiais ir išskirtinėmis manieromis, kurios būdingos kiekvienam iš
mūsų.
A. Tyler sugeba meistriškai atkurti visiems atpažįstamus kasdienybės momentus, iš kurių ir
susideda gyvenimas: keblius ir nerangius šeimos pietus, dieną, kai atrodo, kad iš tiesų tavo
antroji pusė tėra atsitiktinis nepažįstamasis, akimirką supratus, kad nė nenutuoki, kaip tapai
būtent tokiu suaugusiuoju, visus tuos prieštaringus veiksmus, kuriuos bandome atlikti siekdami
tapti geresniais žmonėmis ir kurie dažnai sukelia priešingą efektą. A. Tyler puikiai pažįsta
žmogaus prigimtį. Pagaliau ji rašo apie tai, kad pagrindiniu traukos centru vis tiek lieka namai –
vieta, į kurią nieko panašaus nėra visame pasaulyje.
Kaip kvakeriai nulėmė rašytojos kelią?
Vienas iš veiksnių, tikriausiai sąlygojusių ypatingą rašytojos susidomėjimą šeimos ir ją kuriančių
žmonių tarpusavio santykiais, yra jos pačios šeimos istorija. Rašytoja gimė 1941 metais
Minesotoje, jos tėtis buvo chemikas, o mama – socialinė darbuotoja. Abu autorės tėvai buvo
kvakeriai, tad didelė dalis A. Tyler vaikystės prabėgo religinėse komunose. Kvakeriai – tai
religinė protestantų bendruomenė, propaguojanti tolerancijos ir žmonių lygiateisiškumo idėjas.
Kvakerių bendruomenės aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, kovoja prieš diskriminaciją,
pasisako už pacifizmą. Kvakeriai taip pat pasižymi kukliu gyvenimo būdu.
A. Tyler tėvai nusprendė mergaitę mokyti namuose, tad būsimoji rašytoja bendrojo ugdymo
mokyklą pradėjo lankyti tik sulaukusi 11 metų. Kaip teigia pati autorė, vos įžengusi į savo
pirmąją mokyklą suprato, kad čia gyvenimas visai kitoks nei tas, prie kurio ji pratusi. Siekis
prisitaikyti prie kitokios socialinės aplinkos, bandymas suprasti, kaip veikia „normalus“ pasaulis,
tampa viena pagrindinių temų jos kūryboje bei vienu didžiausių iššūkių romanų personažams.