Širšė / Gryboteka
Klasikinių romanų gerbėjai į šias knygas numoja ranka. Tikri fantastai rauko nosis. O tuo tarpu romantasy mėgėjai virpa iš nekantrumo, laukdami naujų aistringos meilės istorijų, nutinkančių fantastiniame pasaulyje, kur nepalenkiama karžygė susitinka su stuomeningu fėjūnu ar baisiai patraukliu tamsiųjų jėgų valdytoju.
Šios knygos užburia įspūdingais viršeliais, vilioja aistringomis scenomis ir – svarbiausia – pasaldina realybę. Ir ne tik skaitytojų, bet ir leidėjų, nes kol bendrosios įvairių literatūros žanrų pajamos 2023-2024 metais mažėjo, fantastikos pardavimai, „The Guardian“ duomenimis, 2024-aisiais šovė aukštyn net 41 procentu. Priežastis – populiarėjantis naujas žanras, kurio pardavimus labiausiai kelia tai, kad tūkstančiai knygų apžvalgininkų iš viso pasaulio BookTok‘e, Bookstagram‘e ir kituose trumpesnio turinio socialiniuose tinkluose nepaliaujamai kalba ir dalijasi įspūdžiais būtent apie romantasy. Net konservatyviosios lietuviškos leidyklos, kurios pagal įsigalėjusią paradigmą „fantastikos neleidžia“, šias knygas spausdina. Tik dažnai padaro savotišką ir ne itin teisingą manevrą – priskiria jas prie jaunimo literatūros.Tad panagrinėkime, kas iš tikrųjų yra tas romantasy, pradėdami nuo labai rimto įvado į vis labiau populiarėjantį žanrą.
Meilės ir fantastikos sąjunga
Šiuo atveju žodis „sąjunga“ išties svarbus, nes romantasy knygose meilė („romance“) ir fantastika („fantasy“) yra lygiavertės partnerės. Kaip teigiama kai kuriuose šaltiniuose, fantastikos išėmę romantinę liniją stipriai nepaveiktume siužeto, o štai romantasy knygos negalėtų egzistuoti, jei jose nebūtų meilės istorijos.
Meilė romantasy žanre būna įvairi. Kokio pikantiškumo tikėtis, padeda susigaudyti socialiniuose tinkluose paplitusios aitriųjų paprikų ikonėlės prie knygų aprašymų: jei matote žalią (taip taip, būtent žalią) ikonėlę, galite ramia sąžine tokią knygą pirkti savo paaugliui, nes greičiausiai tai bus būtent jiems skirtas romanas.
Norisi aštresnių prieskonių? Dairykitės raudonų ikonėlių: kuo daugiau čiliukų bus pabėręs nuomonės formuotojas, tuo daugiau ir tuo atviresnių sekso scenų galite tikėtis. Penkios raudonos ikonėlės signalizuoja, kad sekso scenų bus išties daug ir jos bus perteikiamos itin detaliai beigrafiškai.
Aptardami meilės reikalus, susidursime ir su dar vienu socialinių tinklų fenomenu: romantasy knygų skirstymu pagal dominuojantį motyvą (angliškai „trope“). Tai toks įdomus gyvenimo supaprastinimas, kiek primenantis grotažymę ir gerokai palengvinantis pasirinkimą, nes dauguma knygų skirstomos būtent taip. Pagrindiniai romantasy motyvai: iš priešo į meilužį (enemies to lovers), lėtas suartėjimas (slow burn), likimo nulemta pora (fated mates / soulmates), priverstinis artumas (forced proximity), meilės trikampis (love triangle), uždrausta meilė (forbidden love), suplanuota santuoka (arranged / forced mariage) ir kt.
Na, o kalbant apie žanro pavadinime naudojamą žodį „fantasy“ arba „fantastiką“, reikia patiksinti, kad omenyje turimas ne tiesioginis šio žodžio vertimas „maginė fantastika“, o anglakalbės literatūros terminas „fantasy“, kuris apima visus fantastikos žanrus, išskyrus mokslinę fantastiką bei fantastikos knygas su siaubo elementais. Tad romantasy pasaulyje galime aptikti ne tik stebuklingais kardais ginkluotų kariūnų, burtininkų, drakonų, raganų ar elfų, bet ir kitokių fantastinės literatūros apraiškų:
- magiškų dalykų, vykstančių įprastoje miesto aplinkoje (miesto fantastika – urban fantasy);
- vaiduoklių, vampyrų, angelų bei demonų iš paranormalios fantastikos (paranormal fantasy) žanro;
- pavidalų keitėjų (shifters), pradedant įprastų vilkolakių, baigiant egzotiniais pavidalą keičiančiais zuikučiais ar feniksais;
- skaitytojo negąsdinančią, ramunėlių arbata kvepiančią ir streso nekeliančią jaukiąją fantastiką (cozy fantasy);
- žaibais besisvaidančius, Perkūną primenančius dievus ar dangumi lekiojančias valkirijas iš mitologinės fantastikos;
- smurto, prievartos, psichologinės įtampos kupiną tamsiąją fantastiką (vartoti atsargiai ir atsakingai!);
- ir kitus.
Klausiate, ką reiškia tie „kiti“? Ogi tai, kad socialinių tinklų turinį kuriantys nuomonės formuotojai ir visa virtuali skaitytojų bendruomenė šio žanro gyvavime dalyvauja itin intensyviai: jie kuria terminologiją, priskiria dominuojančius motyvus, skirsto knygas į kategorijas ir formuoja lūkesčius rinkai, taip nuolat keisdami ir augindami romantasy žanrą.
Nuo Džono Karterio iki ACOTAR
Tolimiausios romantasy ištakos siekia XX a. pradžią, kai pasirodė pirmieji pulp žurnalai, kuriuose buvo galima paskaityti dviejų legendinių personažų – Tarzano ir Džono Karterio – autoriaus Edgaro Rice‘o Burroughso kūrybos. Šis rašytojas pastūmėjo fantastinę literatūrą link vėliau susiformuosiančios stiprios romantikos ir fantastikos sąjungos, nes pavaizdavo meilę ne kaip didvyrio atlygį, o kaip veiksmų motyvą, kai savo knygoje „Marso princesė“ („A Princess of Mars“, 1912 m.) išsiuntė Amerikos pilietinio karo veteraną Džoną Karterį į Marsą, kur jam teko grumtis su marsiečiais, kad išvaduotų pagrobtą princesę.
1965-aisiais jau galima aptikti tai, kas yra beveik taisyklė šiuolaikinėse romantasy knygose – stiprią moterį, kuri yra pagrindinė veikėja, o ne vien tik romantinės meilės objektas (pagaliau!). Tokį perversmą įgyvendino amerikiečių autorė Andre Norton – jos knygoje „The Year of the Unicorn“ („Vienaragio metai“) pasakojimas atsiveria iš stiprios veikėjos perspektyvos, o meilė formuoja siužetą ir lemia veikėjų sprendimus. (Beje, serija „Witch World“ („Raganų pasaulis“), kuriai priklauso minėtoji knyga, romantasy nepriskiriama).
Kaip vienas iš žanro pradininkų kartais minimas ir 1978-aisiais pasirodęs amerikietės Robin McKinley romanas „Beauty: A Retelling of the Story of Beauty and the Beast“ („Gražuolė: „Gražuolės ir pabaisos“ perpasakojimas“) – ši knyga pasuko fantastikos žanrą nuo epinių mūšių už viso pasaulio išgelbėjimą link vieno žmogaus jausmų bei pasirinkimų, nes rašytoja sutelkė dėmesį į veikėjų emocinius ryšius, o meilę pasirinko siužeto varikliu.
Pirmuoju romantasy žanro pavyzdžiu, turinčiu stiprią tiek romantinę, tiek maginę liniją, dažniausiai laikoma 1987-aisiais išleista amerikiečių fantastikos autorės Emmos Bull knyga „War for the Oaks“ („Ąžuolų karas“) – tai pasakojimas apie roko dainininkę, atsiduriančią fėjų karo sūkuryje kaip tik tuo metu, kai gyvenimas vargiai begalėtų būti blogesnis – ne tik grupė iširo, bet ir santykiai nutrūko. Žinoma, galiausiai įsimyli tą patį žmogų, kuris ją įstūmė į pavojų!
Viena ryškiausių žanro raidos žvaigždžių – Stephenie Meyer „Saulėlydis“ („Twilight“). Pirmoji serijos knyga buvo išleista 2005-aisiais ir tais pačiais metais atsidūrė „Goodreads“ populiariausių knygų sąrašo pirmojoje vietoje. Nors kritikai apie „Saulėlydį“ atsiliepė su lengva ironija ir šiokia tokia pašaipa, tačiau serijos pardavimai 2020 metais viršijo 160 mln. ir tapo stipriu postūmiu romantasy rinkai.
Paminėtina ir Nalini Singh kūryba, kuri pas mus žinoma mažiau, bet jos išleistos knygų serijos „Psy-Changeling“ (nuo 2006 m.) ir „Guild Hunter“ (nuo 2009 m.) patenka tarp „New York Times“ bestselerių. Prie žanro stiprinimo šios serijos prisidėjo veiksmo kupinais fantastiniais siužetais ir į juos sėkmingai įpintomis, dažnai atviromis meilės istorijomis.
Ir štai – 2008-ieji, kai nelabai aišku iš kur ir kaip atsiradęs, internetiniame neformalios kalbos žodyne „Urban Dictionary“, pagaliau pasirodo romantasy terminas! Tačiau prireiks dar ne vienerių metų, kad ši sąvoka virstų literatūros reiškiniu. Tai išryškėjo 2022-aisiais, besibaigiant kovido pandemijai, kai namuose (ir socialiniuose tinkluose) įkalintas, 30-35-erių sulaukęs „Saulėlydžio“ skaitytojas suprato, kad oldskūlinė romantika gerai, bet niekas nenuneša taip toli nuo realybės, kaip drakonas savo sparnais. Tad kodėl bėgant nuo subjurusios realybės nepasiimti visko, kas geriausia iš abiejų žanrų? Reikšmingą įtaką tam padarė BookTok‘o įrašai apie ACOTAR – „A Court of Thorns and Roses“. Ši Sarah‘os J. Maas knygų serija, Lietuvos skaitytojams žinoma „Dyglių ir rožių dvaro“ pavadinimu, taip stipriai išpopuliarino romantasy terminą, kad dažnai žanro atsiradimas tapatinamas būtent su šia autore ir knygų serija.
Sėkmės formulė
Kodėl būtent ACOTAR padarė didžiausią postūmį? Populiarumo sprogimą, mano subjektyvia nuomone, nulėmė tai, kad nuostabiuose dvaruose vykstantį veiksmą Sarah J. Maas papildė nekrentančia į akis, tačiau pasąmonėje atpažinimo jausmą sukeliančia įvairių tautų mitologija, o veikėjus privertė grumtis net tik su magiškais padarais, bet ir su šiuolaikinio žmogaus baubais, tokiais kaip toksiški santykiai, emocinėmis traumos ar savivertės problemos.
Dabar Sarah‘os J. Maas knygų (vien anglų kalba) pardavimai viršija 70 mln., milijoniniais tiražais ir Rebecca Yarra, kurios trijų pirmųjų knygų iš „Empirėjus“ serijos parduota daugiau nei 12 mln. Palyginkime su fantastikos knygų pardavimais: George‘o R. R. Martino serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ parduota 90 mln., Veronicos Roth serijos „Divergentė“ – 35 mln., Stepheno Kingo serijos „Tamsusis bokštas“ – 30 mln., Dianos Gabaldon serijos „Svetimšalė“ – 25 mln., Brandono Sandersono „Cosmere“ – 21 mln., Franko Herberto serijos „Kopa“ – 20 mln., Andrzej Sapkowski „Raganiaus“ serijos – 15 mln.
Dar vienas įdomus faktas, susijęs su romantasy – savilaidos ir nepriklausomų bei specializuotų mažesnių leidyklų (vadinamojo indie publishing) sustiprėjimas. Sunku pasakyti, kas čia priežastis, o kas padarinys, tačiau abu reiškiniai neabejotinai susiję, mat nemaža dalis populiarių (ar vėliau išpopuliarėjusių) romantasy knygų išleidžiama būtent šiuo būdu. Ryškiausi pavyzdžiai – Carissos Broadbent „Crowns of Nyaxia“ ir absoliutus socialinių tinklų hitas – Caroline‘os Peckham „Zodiac Academy“.
Romantasy tolerancijos testas
Tad tiek „rimtųjų“ žinių apie žanrą, na, o pabaigai – ne tokia rimta, bet pakankamai iškalbinga ir praktiškai patikrinta, romantasy disekcija (būkite įspėti dėl neformalaus tono, nelabai formalaus turinio ir gal dar kelių slystelėjimų ironijos pusėn).
Taigi, jei norite atpažinti (arba sukurti) tikrą romantasy, jums reikia:
- Pagrindinės veikėjos, kuri 90 proc. atvejų bus žudikė arba vagilė. Na, nes kas nori skaityti knygas apie siuvėjas ar kokias nieko gero neveikiančias medikes? O štai žudyti ir vagiliauti – tai juk tokia maištinga veikla! Ji leidžia atskleisti pačias geriausias veikėjos savybes, nes 70 proc. atvejų ji nieko nepavogs ir nieko nenužudys.
- Visgi, yra bent jau 80 proc. tikimybė, kad mūsų veikėja bus šeimą išlaikanti, savo suaugusį bet nesubrendusį brolį prižiūrinti arba jaunesne nekalta sesute besirūpinanti, visas kančias iškentėjusi ir dėl to nagelius užsiauginusi maištininkė. Tai žinant tampa aiškesnis pirmas punktas apie jos karjeros kelią…
- Kaip jau galėjote suprasti, tikro romantasy veikėja tiesiog neišvengiamai turi būti pati tikriausia badass. Na, tokia labiau ne darbais, bet žodžiais. Kad galėtų kaip nors nei į tvorą nei į mietą užsipulti kokią niekuo dėtą damutę arba dar geriau – savo būsimą meilės objektą. Mat čia įsigalėjęs toks ritualas: pirma parodai aštrius nagus, o po to jau linksminiesi.
- Pagrindinės veikėjos aistros objektas 90 proc. atvejų turi būti pats tikriausias sosto įpėdinis arba magiškos galios paveldėtojas.
- Ir visais 99 proc. atvejų mylimasis turi būti irzlus juodaplaukis, nenugalimas karo dievas, vien savo puikybe priverčiantis spazmuoti apatinius pagrindinės veikėjos pilvo raumenis.
- Ir atvirkščiai, jei jis malonus, neurzgia ir nešiepia dantų, juolab, jeigu jis blondinas, o jei jo (herbo, šeimos, galios…) spalva auksinė, tai garantuotai čia bus fake lover. Žinot, toks trumpalaikis susižavėjimo objektas, kuris parodys, kodėl juodi raumeningi pusnuogiai pikti vyrukai (galimai su sparnais) yra melejoną kartų geriau už supratingus auksinius gražuolius.
- Kaip ir pagrindinės veikėjos atveju, pasigilinę į juodojo gražuolio (ne arklio, o vyriško personažo) praeitį, greičiausiai pastebėsite, kad jis augo šiltai ir saugiai, bet be tėvo meilės ir su abejinga motina ar pamote arba buvo išvis šeimos atstumtas. Kas po tokių išmėginimų netaptų užgrūdintu, bet ant pasaulio piktu juodaplaukiu gražuoliu?
- Kadangi aistros objektas – raumeningas pusnuogis piktas vyrukas, tai 99 proc. romantasy knygų bus scena, kur viduryje kovos arba žūtbūtinio mūšio mergina pradės alpėti, kaip gražiai blizga jo bicepsai.
- O kad jau užsiminėme apie tuos blizgančius raumenukus, tai nepamirškite pritaikyti ir 95 proc. tikimybės, kad veikėjus sujungs akimirksniu ištinkanti, bet amžiams išliekanti meilė, kuri didžiąją knygos dalį pasireikš niekuo nenumaldomu noru sukryžminti XX ir XY chromosomas nepatiriant (va jums ir tikroji magija!) to kryžminimo padarinių po greitai praskriejančių devynių mėnesių.
- Ar jau minėjau, kad 80 proc. atvejų veiksmo vieta bus dvaras arba mokykla?
- O 90 proc. dvare sutinkamų moterų bus tokios paikos tuštukės, intelektu ir grožiu prilygstančios jorkšyro terjerams, o vyrukai 50/50 proporcija pasidalins į slapta ar nelabai rodančius mūsų veikėjai neabejotiną palankumą ir į tuos, kurie bandys ją nudėti.
- Kai badass gražuolei tenka trintis dvare ar mokykloje, tai, žinokit, garantuotai 100 proc. tikimybė, kad ji mėgsta skaityti meilės romanus arba labai rimtus istorinius veikalus, nes… na, kokia gi žudikė ar vagilė be knygos?
- O su vyrukų hobiais yra dar liūdniau, nes panašu, kad jie daugių daugiausiai gali turėti savo darbą, kuriame atseit yra baisiai didūs profai, bet kažkaip taip ima ir nutinka, kad kaip žudikės nežudo, taip valdovai nuvaldo savo karalystes tiesiai į sukilimą. Arba kitas nuostabus (bet retas) pasirinkimas – veikėjui duoti kokį mielą hobį, kaip antai medžiaginių gėlių siuvimą arba kojinių būrio draugams mezgimą.
- Ar jau įspėjau, kad rasti romantasy be žūtbūtinės kovos tarp engiamųjų ir valdančiųjų yra praktiškai nerealizuojamas iššūkis? Nebent papultų kova už pasaulio išgelbėjimą, nes kam apsiriboti viena tautele
- Tad visa laimė, kad yra 100 proc. tikimybė, jog mūsų veikėja toje nelygioje kovoje atras savo prarastas arba atskleis slaptas galias ar (mažų mažiausiai) taps karūnos paveldėtoja.
- Na ir, žinokite, veikiausiai mūsų žudikės arba vagilės (damn, kaip atsibodo kartoti!) ir princo meilė bus tokia didelė, kad niekaip netilps mažiau kaip į tris knygas.
Sąrašas išsamus, tačiau turbūt dar ne baigtinis – gali būti, kad pamiršau paminėti kokią nereikšmingą smulkmeną, kaip antai, kad happy ending beveik neišvengiama. Dar labai tikėtina, kad realizuosis bent 80 proc. tikimybė, jog pagrindinis veikėjas bus net ne princas, o visas shadow daddy su kelių šimtų metų nebrandos bagažu ir visiškai dark power.Na, ir palikime menkutę, bet vis dėlto viltį, kad bent keliose knygose jis nebus alfa patinas, o ji – rujojanti maištininkė. Tikėkite, ieškokite, o radę tyliai džiaukitės, nes jums į rankas pateko retas ir dėl to labai brangus bei sėkmės formulėmis nenušlifuotas romantasy deimantas!

