Interviu su Gerda Jord: apie „Gertrūdos“ kelią nuo ligos patalo iki skaitytojų lentynų

Pirmasis KNYGSTARTERIO projektas jau baigėsi, ir labai džiugu pranešti, kad jis pasibaigė sėkmingai! Kol grafinė novelė „Gertrūda“ ruošiama spausdinimui, kviečiame iš arčiau susipažinti su jos kūrėja Gerda Jord.

Kaip jaučiasi Gertrūda, pagaliau gavusi galimybę susitikti su skaitytojais knygos pavidalu?

Turbūt yra gerai, jog kyla toks klausimas, tarsi Gertrūda iš tiesų būtų gyvas padaras. Ir visgi – tai kelerius metus kurtas personažas, kuris pagaliau bus pažintas. Skaitytojų ir knygų personažų pažintis – labai individualus dalykas, ir tos patirtys veikiausiai visiems bus skirtingos.

Ar Knygstarterio pabaiga buvo tikėta, ar vis dėlto nustebino?

Tikėjausi, kad „Gertrūda“ ras savo skaitytojus, dėl to ir ryžausi Knygstarterio projektui. „Gertrūdos“ išleidimas man atrodė kaip natūralus kelerius metus trukusio komikso kūrimo proceso užbaigimas, bet, žinoma, Knygstarteris suteikė tai pabaigai daugiau dramos. Nors tikėjausi, kad komiksas ras skaitytojus, bet paskutinės dienos rezervacijų dinamika vis tiek buvo nenuspėjama. Maniau, jog viskas paaiškės vakaro pabaigoje, o reikiamą rezervacijų kiekį „Gertrūda“ surinko jau apie pietus. To nebūtų buvę be didžiulio žmonių palaikymo, kurie norėjo, jog knyga būtų išleista, ir padarė viską, kad taip ir nutiktų. Kita vertus, gal tai galėtų būti pradžia tradicijos, kuomet žmonės dažniau viešai dalintųsi nuomone apie jiems patinkančias knygas, sirgtų už jas, rekomenduotų kitiems – net ir be Knygstarterio ar kitų specialių akcijų.

Kaip gimė idėja sukurti „Gertrūdą“? Ar visa tai – tikros istorijos ir nutikimai?

„Gertrūdą“ pradėjau kurti 2012 m. pavasarį, sirgdama infekcine mononukleoze ir dėl to keletą mėnesių būdama tėvų namuose Marijampolėje. Tais metais mokslų ir darbo tempas buvo labai greitas, todėl netikėtai „atsijungus“ nuo įsipareigojimų virtinės atsirado daug laisvo laiko mintims ir kūrybai. Lyg koks Marselis Prustas iš ligos (tik ne tokios rimtos) patalo ėmiau narstyti istorijas apie įvairių žmonių praeitį ir jungti į vieną kūrinį. Daug ką kūriau pagal savo anksčiau rašytų novelių, nebaigtų prozos kūrinių motyvus. Tikėjausi, kad galbūt per tuos kelis mėnesius ir pabaigsiu, bet užtrukau kelis metus su pertraukomis.

Ar kuriant Gertrūdą tave ištiko kokie nors sunkumai, galbūt buvo linksmų ar liūdnų įvykių?

Gerda Jord Asmeninio archyvo nuotrauka

Dabar sakau, kad „Gertrūdos“ puslapiai gali pažadinti skaitytojams prisiminimus apie praeitį. Įdomu tai, kad kai pati skaitau šį komiksą, man jis asocijuojasi su visai kitais kontekstais ir su kitomis praeitimis. Mat nors komikso scenarijų rašydavau atsiskyrusi nuo žmonių ir susikaupusi, tačiau piešdavau įvairiausiose vietose. Komiksą kartu imdavau į darbus ir į keliones, todėl vieni puslapiai primena, kaip juos spalvinau lėktuve į Paryžių, kiti – kaip juos piešiau Gruzijoje, Ukrainoje, dar kiti – kaip su komiksu kuprinėje svečiavausi Kaune, Klaipėdoje, kaip krausčiausi iš buto į butą Vilniuje…

Kokiam skaitytojui ji sukurta?

Protingam, smalsiam, skaitančiam, suagusiam. Galbūt panašios kartos, kurios yra ir „Gertrūda“, gimusi ant Nepriklausomos Lietuvos slenksčio.

Ką manai apie grafinio romano žanrą? Kuo šis žanras vertingas ir ypatingas?

Grafinis romanas (angl. Graphic novel) yra ilgos apimties, siužetą turintis komiksas, dažniausiai skirtas suaugusiems. Šis pavadinimas JAV atsirado siekiant atsiriboti nuo herojinių (aka „Supermeno“, „Betmeno“, zombių ir transformerių ir pan.) populiariųjų komiksų, ir atkreipti dėmesį į kiek kitokį komiksą, dažnai pristatomą kaip „literatūrinį“. Žanras Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vertingas tiek, kiek jame atsiranda gerų kūrinių, ir žanras savaime jų vertės neapsprendžia, apsprendžia turinys. Lietuvoje bandymų leisti įvairius komiksus suaugusiems buvo ir prieš prasidedant Nepriklausomybei, ir šiek tiek vėliau, tačiau panašu, kad sėkmingi ir skaitytojų pamėgti komiksai suaugusiems bei grafiniai romanai atsiranda tik per pastaruosius 5 metus.

Ar skaitytojai gali tikėtis dar vienos knygos ateityje?

Kol kas dar per anksti žadėti, tačiau iš komiksų lauko trauktis neplanuoju.

Ką norėtum perduoti skaitytojams?

Tai, ką dabar galiu perduoti geriausio – „Gertrūdą“. Ir, žinoma, džiaugsmingą padėką dėl tokios talkos sergant už komikso išleidimą. Dėkoju ir skaitytojams, ir visai Knygos.lt komandai, kuri pasiūlė ir suorganizavo tokį leidybos būdą.

Kokias knygas skaitai pati?

Skaitau grožinę literatūrą, dažniausiai romanus, taip pat poeziją. Už knygos siužetą man dažniau svarbiau būna pati kūrinio kalba, gal dėl to ne visas knygas pabaigiu skaityti iki galo, tiesiog skaitau, kol pasisotinu.

Komiksus, paprastai grafinius romanus, taip pat skaitau – susikaupė jau ir šiokia tokia kolekcija. Keliaujant juos medžioju užsienio knygynuose, kur būna didelis pasirinkimas. Bet dažniau užsisakinėju internetu iš tarptautinių parduotuvių. Nuostabus jausmas, kai vieną rytą į duris pabeldžia paštininkas ir atneša mano seniai lauktą komiksą. Kartais tyčia noriu užlaikyti tą momentą, kol rankose jau turiu paketą, bet jo dar nepraplešiu. Išjungiu kompiuterį, patraukiu telefoną. Dar šiek tiek palaukiu. Tada rankos ima dirbti savo darbą, pasigirsta plėšiamo vyniojamojo popieriaus garsas, pasklinda popieriaus kvapas, ir iš tų pakuočių lukšto priešais mane sušvinta – naujas puikus komiksas. Ir laikas, rezervuotas tik jo skaitymui.

Ačiū už pokalbį!