Interviu

ATVIRAS POKALBIS: kas slepiasi po slapyvardžiu Nugludintos mintys?

Jautrus, atviras ir labai romantiškas – tokį įspūdį apie naujos poezijos knygos autorių gali susidaryti skaitytojai. Tačiau koks iš tiesų yra Martynas Lukošiūnas, pasivadinęs mįslingu slapyvardžiu Nugludintos mintys? Kas įkvepia kūrybai, kuria socialiniuose tinkluose žavisi per 25 tūkstančius gerbėjų? Apie visa tai kalbasi leidyklos OBUOLYS projektų vadovė Giedrė.

Kada pradėjai rašyti? Kaip kilo mintis dalytis savo eilėmis Facebook’e?

Rašyti pradėjau dar pradinių klasių suole ir viskas prasidėjo nuo paprasčiausio dienoraščio. Bėgant laikui, vis geriau sugebėdavau išdėstyti savo mintis ant popieriaus lapo. Kadangi norėjau sužinoti, ką apie mano mintis mano kiti žmonės, nusprendžiau jas kelti į socialinius tinklus.

Kodėl pasirinkai slapyvardį „Nugludintos mintys“?

Pavadinimą stengiausi pritaikyti prie to, apie ką rašau. Kadangi rašau apie tai, ką pagalvoja ne vienas, bet išdrįsta ištarti tik vienetai, pasirinkau šį pavadinimą. Visi žmonės kartu „nugludino“ šiuos patyrimus.

Ar atrašai savo gerbėjams?

Taip, stengiuosi atrašyti visiems. Dažnai manęs klausia, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tačiau man labai sunku atsakyti žmogui, kurio visiškai nepažįstu. Tad dažniausiai tenka atrašyti: pasikliauk širdimi. Na, o jei žmogus tiesiog nori pabendrauti, su mielu noru jo išklausau.

Kaip manai, kuo Tavo eilės žavi gerbėjus?

Turbūt paprastumu. Nors ir sulaukiu kritikos, kad rašau paviršutiniškai ar net vaikiškai, tačiau mano pagrindinis tikslas yra perteikti žmonėms jausmus pačiu suprantamiausiu būdu. Kam tos įmantrybės, jei gražiausia yra tai, kas paprasta.

Kaip sutariate su kitais šio žanro poetais?

Puikiai. Kartu dalyvaujame įvairiuose renginiuose bei retkarčiais susitinkame puodeliui kavos. Turime bendrą tikslą – išpopuliarinti šį kritikuojamą žanrą, nors kiekvienas savaip siekiame skaitytojų simpatijų.

Kas Tave įkvepia kūrybai?

Nemeluosiu, iš pat pradžių kūrybai mane įkvėpė paties išgyventi patyrimai. Įgavęs šiek tiek rašymo patirties, pradėjau semtis įkvėpimo iš mane supančios aplinkos. Muzika, filmai, perskaitytos knygos – viskas susideda ir taip gimsta nauji kūriniai.

Kaip atrodo Tavo kūrybos procesas? Ar eilės gimsta netikėtai, ar tam specialiai skiri laiko?

Įvairiai, kartais mintis gimsta tiesiog einant gatve, o kartais skiriu tam ilgesnį laiko tarpą. Dažniausiai rašau naktimis, galbūt dėl to, kad esu truputį romantikas, o gal dėl to, kad mėgstu tylą ir ramybę.

Gal turi mėgstamiausią rašytoją ar poetą?

Antuanas de Sent Egziuperi. Turbūt „Mažąjį princą“ perskaitysiu dar ne vieną kartą…

Esi dar jaunas. Ar planuoji savo gyvenimą sieti su rašymu, ar visgi turi kitų planų, susijusių su profesija?

Nemėgstu planuoti į ateitį, tiesiog gyvenu šia diena, o kaip susiklostys gyvenimas – neaišku. Nors esu užtikrintas, kad rašyti nenustosiu.

Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

Esu labai visapusiška asmenybė. Be abejo, rašau, bet nepamirštu ir sportuoti, be galo mėgstu futbolą. Taip pat, kuriu melodijas pasiėmęs gitarą į rankas, tiesiog dievinu gitaros skambesį. Ir aišku, kaip ir kiekvienas žmogus, nepamirštu savo draugų.

Papasakok apie ką tik pasirodžiusią Tavo poezijos knygą „Neatrasti atspindžiai“.

Tai – pirmoji mano knyga, bet tikrai ne paskutinė. Joje sudėta daug mano jausmų. Galbūt dėl to ne vienam skaitytojui tekstai suvirpina širdį. Prie šios knygos rašymo praleidau ganėtinai daug laiko, nes norėjau, kad kiekvienas joje atrastų eilutę, kuri tinka būtent jam. Galima teigti, kad tai yra lyg meilės pradžiamokslis. Juk rašiau apie tai, ko plika akimi negali pamatyti. Apie meilės neatrastus atspindžius…

Poezijos knygos „Neatrasti atspindžiai“ autorių Martyną Lukošiūną kalbino leidykla OBUOLYS

Esu iš tų žmonių, kuriems knygų reikia kaip oro – tam, kad pilnais plaučiais būtų galima įkvėpti tyro ir gaivaus idėjų gūsio. Visuomet ant stalelio prie lovos savo akimirkos laukia bent trys skirtingo žanro knygos – juk niekada nežinai, kada bus TA nuotaika. Aplink tiek daug įdomių knygų, o joms perskaityti laiko tiek mažai!