Norite, kad jūsų vaikas užaugtų sėkmingas ir laimingas – ugdykite jo emocinį intelektą

Pastaruoju metu daug kalbama apie emocinio intelekto svarbą. Turbūt sutiksite, kad gebėjimas atpažinti savo emocijas, jas kontroliuoti ir tinkamai išreikšti ar pastebėti kitų žmonių jausmus praverčia ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe.

Emocinis intelektas siejamas su gebėjimu atkakliai siekti tikslų, gerais bendravimo bei konfliktų sprendimo įgūdžiais, iniciatyvumu, pozityvumu. Jis taip pat turi įtakos sėkmingam streso valdymui, kuris padeda palaikyti geresnę fizinę ir psichinę sveikatą. Kai kurie mokslininkai net tvirtina, kad emocinis intelektas geriau prognozuoja žmogaus sėkmę darbe ir asmeniniame gyvenime nei intelekto koeficientas (IQ).

Taigi, kuo svarbus emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti, paklausėme vaikų psichologės ir psichoterapeutės Kristinos Pelakauskaitės:

„Emocinis intelektas tai gebėjimas atpažinti, įvardyti savo jausmus ir valdyti kylančias emocines būsenas. Jis yra labai svarbus pilnavertei, sveikai vaiko raidai. Emociškai raštingas vaikas geba ne tik suprasti ir apibūdinti, kaip jis pats jaučiasi, bet ir atpažinti kitų žmonių emocines būsenas. Gebėjimas įsiklausyti, suprasti ir įvardyti kylančius vidinius pojūčius, impulsus padeda vaikui geriau suprasti save, savo norus, jausmus ir poreikius. Vaikai, pasižymintys aukštesniu emociniu intelektu, sugeba tapti atsakingesniais, rūpestingesniais suaugusiaisiais, lengviau susidoroja su gyvenimo uždaviniais ir bet kuriuo atveju jaučiasi laimingesni.“

Ar knygos gali prisidėti ugdant emocinį intelektą? „Taip, vienas iš būdų ugdyti vaikų emocinį intelektą yra knygos.
* Mažiesiems rekomenduojamos knygelės, kuriose paprasta, jiems suprantama kalba ar eilėraščių forma pasakojami veikėjų nuotykiai, įvardijami ir aprašomi įvairūs jausmai, situacijos, kuriose jie gali kilti, ir įvairūs galimi tų situacijų sprendimo būdai.
* Pasikalbėkite su vaiku apie perskaitytą istoriją, aptarkite sunkumus, kuriuos veikėjams teko įveikti, padėkite vaikui įvardyti, kaip jis (veikėjas) jautėsi, ką mąstė, kaip sprendė ištikusias bėdas.
* Susiekite tai su vaiko patirtimi, kada jam teko panašiai jaustis, patarkite, kaip būtų galima elgtis panašioje situacijoje.
* Pasidalykite, kas jus abu džiugina, juokina, liūdina ar jums kelia pyktį, baimę. Kas padeda nusiraminti, pralinksmėti, suteikia saugumo jausmą ar leidžia pasijusti mylimam.“

Tokiam pokalbiui apie jausmus puikiai tiks neseniai „Obuoliuko“ leidyklos išleista Jo Witek knyga „Širdelėje mano“. Kartais širdelę iš liūdesio kausto ledas, o kartais norisi iš laimės kilti iki debesų. Susinervinus nesinori nieko matyti, o būna akimirkų, kai norisi įsileisi kitus į savo širdelę. Tokie ir panašūs jausmai kyla pagrindinei herojei, kurios nuotykius nuostabiai iliustravo Christine Roussey.

Kaip ir „Mažajame prince“ , knygelėje paprastais žodžiais pasakoma labai daug. Skaitykite ją su vaikais, aptarinėkite herojės jausmus ir iliustracijas. Klauskite, kada vaikui kyla panašių jausmų, ir apsvarstykite, ką tuo metu verta daryti. Ugdykite vaiko emocinį intelektą. Sėkmės!