Keliauti knygos puslapiais. Šį, rodos, banalų posakį įtaigioji anglų rašytoja Julie Caplin meistriškai geba paversti realybe. Kopenhaga, Bruklinas, Tokijas, Paryžius, Praha – autorės romanai įkvepia ne tik svajoti, bet ir leistis į tikras keliones. Skaitytojai prisipažįsta, jog perskaitę J. Caplin knygą, neretai įsigyja bilietus ten, kur veda jos siužetas, kad paklaidžiotų po aprašytus niekada nemiegančius miestus, šurmuliuojančias gatves ir jaukias kavines.
Neatsitiktinai ir pati autorė kiekvienos naujos knygos rašymą pradeda kelione: aplanko pasirinktą miestą, stebi jo ritmą, kasdienybę, lankosi vietinėse kavinėse, turguose ir mažose kepyklėlėse, kalbasi su žmonėmis, netgi stengiasi atrasti ir skaitytojams pristatyti miesto „slaptus perliukus“, kurių nėra tradiciniuose kelionių giduose.
Ką tik lietuviškai pasirodęs J. Caplin romanas „Iki pasimatymo Prahoje“ – jau penktoji tokiu būdu parašyta šilta, jauki ir kulinariniais atradimais pagardinta istorija iš „romantiškų pabėgimų“ serijos.
Atsitiktinumo galia
J. Caplin prisipažįsta, kad ši knyga – jos meilės laiškas Prahai. Užburiantis miestas – akmenimis grįstos, senovę menančios gatvės, žibintų nutviekstas Karolio tiltas, virš miesto stūksanti pilis, tyliai tekanti Vltava – čia tampa ne tik fonu, bet ir itin ryškiu, savarankišku knygos veikėju.
Ana Lav atvyksta į vieną žaviausių Europos miestų mokytis aludarystės meno iš geriausių Čekijos specialistų. Šešių mėnesių konkursas naujomis galimybėmis žėrinčiame mieste – kas galėtų būti geriau? Tačiau įžengusi į savo butą Ana randa staigmeną. Jos kambario draugas ir pagrindinis varžovas konkurse – ne kas kitas, o Leo Naitas, vyras, kurį ji taip ilgai mėgino užmiršti. Staiga šeši mėnesiai ima atrodyti kaip rimtas iššūkis.
Kartu tyrinėdami čekų virtuvę, Ana ir Leo netikėtai pajunta, kaip Praha ima skleisti savo kerus. Jų žingsniai aidėjo ištuštėjusiais šaligatviais, abu tyliai šnekučiavosi, lyg būtų susitarę nežadinti snaudžiančių gatvių. Klajojant akmenimis grįstomis gatvėmis pamažu atgyja daug metų slopinti jausmai. Tačiau kartu su jais grįžta ir neišspręsti konfliktai. Ar jų meilės istorija verta antros galimybės?
„Iki pasimatymo Prahoje“ žada nostalgišką ir romantišką pasivaikščiojimą po miestą, kurio kiekviena detalė liudija didingą praeitį. Tai knyga apie žmones, kurių netekome, ir apie tuos, kuriuos dar galime sutikti. Kelionė, nepažįstamas miestas, netikėtas susitikimas – kartais pakanka mažo atsitiktinumo, kad gyvenimas primintų tai, ką stengėmės užmiršti ir nuo ko bėgome.
Skonių ir žmonių istorijų bagažas
Prieš tapdama rašytoja, J. Caplin ilgus metus dirbo viešųjų ryšių specialiste, o viena iš pagrindinių jos užduočių buvo į įvairias šalis organizuoti spaudos atstovų keliones, susijusias su maistu ir gėrimais. Apkeliavusi ne vieną žemyną, kartu su garsiais maisto kritikais ir žurnalistais ragavusi išskirtinius delikatesus, būsimoji rašytoja sukaupė unikalios medžiagos: įvairių kultūrų, skonių ir žmonių istorijų bagažą, kurį vėliau sėkmingai perkėlė į savo romanus.
„Viena mano mėgstamiausių frazių: nukeliauk bent mylią su kito žmogaus batais. Visada svarbu prisiminti, kad bet kuri istorija turi dvi puses ir kad kiti žmonės mąsto kitaip nei mes. Turime suprasti savo stiprybes ir silpnybes, bet taip pat suvokti, kad tokių turi ir kiti, o jos garantuotai bus visai kitokios nei mūsų. Norint suprasti vienas kitą, svarbu įsiklausyti į tai, kas nebuvo pasakyta“, – sako J. Caplin ir atskleidžia atradusi geros meilės romano formulę: pagrindiniai veikėjai susiduria su didelėmis kliūtimis, bet galiausiai atranda būdų, kaip įveikti visus išbandymus ir būti kartu.
„Sakydama „kliūtys“, turiu mintyje giliai įsišaknijusias vidines problemas, o ne kokius nors išorinius trikdžius. Romantika gimsta, kai pavyksta įveikti vidinius konfliktus. Geras meilės romanas pasakoja apie veikėjų vidinę kelionę, kurios metu jie supranta, kad gali mylėti kitą ir yra verti meilės.“
Jausmų ir vietovių geografija
Autorė kviečia leistis ne tik į nepamirštamas jausmų, bet ir skonių keliones. Pirmojoje serijos knygoje „Kavinė Kopenhagoje“ autorė nukelia į šiaurę – ramią, lėtą ir jaukią Danijos sostinę, kur tvyro šiltų bandelių ir karšto šokolado kvapas. „Kepyklėlė Brukline“ skaitytojus pasitinka triukšmingas, margas ir nenuspėjamas Niujorkas ir gardžiausi beigeliai. Trečioji knyga – „Cukrainė Paryžiuje“ – vilioja aplankyti Prancūziją ir pasimėgauti eklerais, makarunsais bei kitais saldžiais Paryžiaus malonumais. „Arbatinė Tokijuje“ perkelia į svaiginančio aukščio dangoraižių, magiškų arbatos ceremonijų, gamtos dermės ir šventyklų šalį ir pasakoja kvapą gniaužiančią meilės istoriją apie aistrą gyventi šią akimirką.
J. Caplin knygų veikėjai neretai išgyvena širdies skausmą, netektis, skyrybas. Nepaisant to, visos jos istorijos kupinos šviesos, švelnios nostalgijos ir malonių kasdienių smulkmenų. Rašytojos kuriamos moterys – stiprios ir atkaklios. Jos nėra idealios – kaip ir mes visi, bijo, klysta, patiria sunkumų, bet atsistoja ir žengia toliau. Net sunkiausiomis akimirkomis jos geba išlaikyti šypseną ir mėgautis dabartimi.
Svarbiausia – jos priima savo gyvenimą tokį, koks jis yra, gyvena nuoširdžiai ir aistringai. Būtent jų netobulumas daro jas tokias artimas skaitytojui. Ne veltui sakoma, kad geriausios knygos yra tos, kuriose atpažįstame dalelę savęs. O geriausios istorijos prasideda tada, kai išdrįstame pasukti nepažįstamu keliu.
J. Caplin – Vilniaus knygų mugė viešnia
Jau visai netrukus ištikimiausi skaitytojai turės puikią progą su J. Caplin susitikti gyvai – visame pasaulyje milijonus gerbėjų turinti autorė lankysis Vilniaus knygų mugėje. Tai reta proga ne tik susipažinti su rašytojos kūrybos užkulisiais, bet ir daugiau sužinoti apie miestus, kurie įkvėpė jos romanus, ir apie tai, kaip gimsta kelionių, skonių ir meilės istorijos. Leidykla Tyto alba“ planuoja ir toliau tęsti J. Caplin „romantiškų pabėgimų“ seriją ir kartu su rašytoja jau visai netrukus kvies skaitytojus leistis į pasivaikščiojimus po Šampanę Prancūzijoje ir Amalfį Italijoje.
Nuotr. G. Kavaliauskaitė.